Girdime labai kritiškus Gitano Nausėdos pasisakymus apie sporto situaciją, kad sistema yra sujaukta. Jūs kalbėdavote apie tai, kad labai gerai būtų Lietuvai turėti 100 atletų olimpiadai. Panašu, kad to padaryti šį kartą tikrai nepavyks. Kas turėtų pasikeisti iš esmės, kad taip įvyktų?
Greitu metu grįžtų prie posėdžio, kuriame bus eiliniai įstatymo svarstymai. Ministerijos vadovybė ir kiti įstatymo rengėjai nelabai supranta sporto bendruomenės įstatymo nepalaikymo. Chaosas, tvyrantis dabartinėje sporto sistemoje, tai yra sistemos nebuvimas.
Kas yra blogiausia, dėl ko ši sistema yra bloga?
Galiu kalbėt už federacijas, nors nesu jų vadovė, bet mes tikrai girdime – yra visiškai išbalansuota kriterijų sistema. Gerai, kriterijus galima pakeisti ir be įstatymo keitimo. Tačiau, pavyzdžiui, sportininkai pasirengimo pinigus gauna tik federacijos nuožiūra, o federacijų finansavimas sunkiai apibrėžiamas.
Stipendijų sistema visiškai yra nelogiška. Stipendijas moka nacionaline sporto agentūra. Pavyzdžiui, šiuo metu maždaug 60 krepšininkų gauna stipendijas. Mes turime strategines sporto šakas, bet mes neturime sporto strategijos. Valstybės pažangos plane yra keli sakiniai, kurie kalba apie sportą, kad sportas yra gerai ir fizinis aktyvumas – taip pat. Komandinės sporto šakos, kurios pritraukia daugiausiai norinčių sportuoti. Pasižiūrėkit, paplūdimio tinklinis, tinklinis. Tinklinio federacija.
Tinklinio salės rinktinė iki 18 metų pirmą kartą istorijoje pateko į finalinį Europos čempionato etapą, bet jie neturi už ką išvežti sportininkų. Todėl, kad 12 sportininkų ir aptarnaujantis personalas, tam reikia vien kokių 50 tūkst. eurų, o metinis biudžetas federacijos yra 180 tūkstančių su aštuoniom rinktinėm. Viskas.
Apie tai ir sportininkai labai seniai kalba. Vienkartinėms organizacijoms atiduodami dideli pinigai, kad organizuotų kokius tai festivalius, bet neskiriama dėmesio, kad pagrindinį masiškumą sukuria federacijos, o ne kažkas kitas.
O kas dar iš tokių pagrindinių akcentų?
Kriterijai, strategijos nebuvimas, stipendijų ne pririšimas prie pasirengimo pinigų. Stipendijų skyrimo ir atšaukimo tvarka – dabar sportininkai gali praktiškai beveik 2 metus nesportuoti ir gauti stipendiją. O tas, kurį atsirinko į olimpines žaidynes, jis gali ir negauti stipendijos – iš to kyla sportininkų konfliktai su federacija.
Pernai du irkluotojai negavo finansavimo savo sportinei veiklai, bet gavo stipendijas. Vietoje to ministerija kuria garsiai pavadintą ombudsmeno instituciją, kuri bus visiškai bedantė. Sportininkas turi teisę kreiptis, bet aš neturiu prievolės jam atsakyti. Ir niekas nenori to girdėti. Toks kaip saldainiuko popierėlis sportininkams: sportininkai tikisi, kad tai kažką padarys, o iš tikrųjų tai visiškai nieko nepadarys.
Ombudsmenas, kuris tarsi prižiūrėtų tvarką, bet neturi jokių įgaliojimų kažką pakeisti ar pakeisti sprendimus, tik patarti?
Paskutiniu metu yra akcentuojama, kad tai yra sportininkų teisės. O kitų teisės? O trenerių teisės? Teisėjų? Ta proga mes paleidome savo paslaugą: mūsų advokatas nemokamai teiks konsultacijas sportininkams šiomis ir kitomis temomis. Jos yra anonimiškos, jeigu sportininkas nenorės, kad tai būtų viešinama. Advokatas sakė, kad yra nemažai besikreipiančiųjų, kuriems tas yra labai aktualu. Ir tai jiems nieko nekainuos.
Mums kainuos šiek tiek, o ministerijai yra numačiusi, jeigu neklystu, apie 150 tūkst. eurų tai (ombudsmeno – aut. past.) pareigybei. Aš jo pareigose jokios prasmės neįžiūriu. Olimpinis komitetas yra primaitintas begale pažadų, kaip gerai gyvensim ir kaip gausim finansavimą. Bet iki šiol iš valstybės nieko negaunam, nors nuo 2023 metų mes netekome loterijos paramos pinigų. Chaosas tvyro visur.
Tai LR degradacija ir prarastos jaunu zmoniu kartos.
