1. Jonas Kazlauskas yra preferansinio apskaičiavimo virtuozas. Visi mes žinome apie Lietuvos rinktinės stratego matematinius sugebėjimus. Jis nesikarščiuoja. Net kai veido mimika ar gestai rodo emocijas, J.Kazlausko smegenys dūzgia kaip puikiai veikiantis avilys. J.Kazlauskas įvertina viską – apie žaidėjus, varžovus, teisėjus, force majeur situacijas. Ir čia tik sąrašo pradžia. Bet kas įdomiausia paskutiniais metais – J.Kazlauskas leido sau atsikratyti to perdėto pedantiškumo (priekabumo?), kuris vos nepalaidojo Lietuvos rinktinės 2013 metų čempionato Balkanų katile. Tada rinktinės vairininkas buvo įsitempęs kaip styga. Dabar J.Kazlauskas atsipalaidavęs. Pačia geriausia prasme. Aišku, jis lieka griežtas ir reiklus, bet iš jo spinduliuoja tokia olimpinė ramybė ir tikėjimas, kad rinktinė tiesiog negali ja neužsikrėsti.
2. Jonas Valančiūnas bus agresyviausias „Eurobasket“ vidurio puolėjas. Galite ginčytis komentaruose, juk tam ir skaitote. Argumentai? Nežinau, ar pamatėte, bet J.Valančiūnas prieš Ioannį Bourousį padarė staigiausią savo gyvenimo verpstę, kuri nebūtų padariusi gėdos pačiam Hakeemui Olajuwonui. Gaila, kad tada Jonui pačiam apsisuko galva ir kamuolys buvo prarastas. Bet jei jūs nematote tikrai padidėjusiu „Raptors“ centro staigumo, greitesnių rankų ir kojų judesių, tai – mažų mažiausiai keista. Bet svarbiausia net ne tai. Svarbiausia, kad Jonas visada nori krauti iš viršaus. Kad ir koks varžovas trukdytų, kad ir ką darytų, Jonas nori ne vien pelnyti taškus, bet ir suduoti oponentui psichologinį smūgį. Su tokia agresija J.Valančiūno vidurkiai „Eurobasket“ sieks 20 taškų ir 8 atkovotus kamuolius.
3. Mantas Kalnietis neveltui pavadinamas „Nemirtinguoju“. Visi žinome, iš kur kilo ši pravardė, tad kartotis nereikia. Kodėl visi verkia dėl Kalno formos? Kodėl visi užmiršta peties ir kelio traumas (dvi ilgalaikes traumas, kurios pažeidė vienus svarbiausių krepšininko kūno taškų). Kodėl visiems buvo patogu nežinoti, kad M.Kalnietis pasirengimo viduryje buvo pasigavęs nemalonų virusą? Man daug didesnį įspūdį daro 11 rezultatyvių perdavimų, o ne kažkokios 4 klaidos žaidžiant antrarūšės svarbos draugiškas rungtynes. M.Kalnietis Europos čempionate bus tarp Top-3 įžaidėjų. Taškas. Keliaukim toliau.
4. Mindaugo Kuzminsko veiksnys. Kuzia yra unikaliausias šios rinktinės žaidėjas. Jo lubos yra pačios aukščiausios. Jis net pats nesuvokia, kaip aukštai gali išskristi. O gal prisimena? Gal prisimena, kaip krovė „su mėsomis“ per NBA čempioną Andrew Bogutą. Jei M.Kuzminskas susitvarko psichologiją, Lietuvos rinktinė įgyja visiškai kitokias dimensijas poziciniame, greitame žaidime ir gynyboje. Galite kvatotis, bet būtent Kuzia gali tapti tuo lyderiu, kurio visi labai pasigedo per draugiškas rungtynes.
5. Renaldas Seibutis pradeda pataikyti bent kas antrą tritaškį. Vienas svarbiausių mūsų snaiperių kol kas šaudo „plytomis“ net būdamas visiškai laisvas. Bet tai tėra pasirengimas. Kai Renaldas pridės po 2-3 tolimas bombas per kiekvienas rungtynes, varžovai eis iš proto. Nes vos R.Seibutis pradeda pataikyti, prie jo tenka priartėti, tada seka prasiveržimas, į šipulius byranti gynyba ir visos iš to plaukiančios pasekmės. Beje, jei nežinojote R.Seibutis yra tikras J.Kazlausko numylėtinis. Ir jis nusipelno kiekvienos tos meilės uncijos.
6. Paulius Jankūnas be ūsų yra geriausias Paulius Jankūnas. Kaip sakėte? Kokios bėdos dėl sunkiojo puolėjo pozicijos? Paskaičiuokim. Čia gali žaisti P.Jankūnas, Domantas Sabonis, M.Kuzminskas, Jonas Mačiulis, net J.Valančiūnas. Aišku, „Žalgirio“ kapitonui teks daugiausia minučių, bet jis šiuo metu toks solidus, kaip „Washington Times“ ir „Economist“ kartu sudėjus. Ir, jei kartais nepastebėjote, geriausios fizinės formos per visą savo gyvenimą.
7. J.Mačiulis gali gynyboje „suvalgyti“ bet kurį Europos čempionato puolėją. Jonui tereikia tuo rimtai užsiimti. Jei jis gaus tokią misiją, jis padarys viską. Ir kas legalu, ir kas nelabai. Nicolas Batumas? Prašom. Danilo Gallinari? Kokios bėdos. Giannis iš Graikijos rinktinės (neverskite rašyti tos pavardės...)? Duokite jį čia. Man net patiktų, kad Jonas užsiimtų vien tuo. Puolime jam reikia paskirti vieną derinį kas kelias minutes, kad išmestų savo pamėgtą tritaškį iš 7 metrų. Viskas. Visa kita – gynyba, gynyba, gynyba.
8. Kur spjausi, ten vis kitoks ginklas. Jau kaip ir pereita per svarbiausius šios rinktinės žmones, bet juk lieka tiek daug kitų opcijų. Žmogus-kasdieninė pažanga Lukas Lekavičius, žmogus-įmesiu-kad-ir-kaip-arti-būsi Artūras Milaknis, žmogus-barzda Antanas Kavaliauskas. Beje, A.Kavaliauskas po grupių etapo tikriausiai bus rezultatyviausias čempionato žaidėjas. Tai tikrai įmanoma, jei J.Kazlauskas jam skirs bent arti 20 minučių. O dar nepaminėjau baimės pojūčio neturinčio ir paties progas susikuriančio Deivido Gailiaus. J.Kazlausko dizpocijoje šiemet – kaip niekada daug labai skirtingų ginklų. Suderinti jų šaudymą – didžiulis malonumas.
9. Žaisime dar penkerias draugiškas rungtynes. Jei esat prie pesimistų, tikriausiai negirdėjote, kad Lietuvos grupė „Eurobasket“ yra turbūt silpniausia per visą istoriją. Toje grupėje šiokią tokią grėsmę kelia tik šeimininkai latviai, kurie prieš lietuvius gali plaukti ant tritaškių, emocijų ir palaikymo bangos. Bet galimas pralaimėjimas latviams net nebūtų tragedija. Grupėje Lietuva vis tiek bus pirma, o tai reiškia palankų varžovą ir aštuntfinalyje.
10. Lietuva turi fantastišką mikroklimatą. Tai visada buvo mūsų rinktinės stiprybė (nors buvo ir išimčių). Bet šita rinktinė, kurią J.Kazlauskas klijuoja nuo 2013 metų, jau pradeda atrodyti kaip brolybės pavyzdys. Kaip kokie Apvaliojo stalo riteriai. Komandiniame sporte ką nors pasieksi tik tada, kai už tavęs stovi visi ir kiekvienas komandos narys. Šioje rinktinėje taip yra. Pradedant masažuotojais ir baigiant naujausiu šalies milijonieriumi J.Valančiūnu.
11. Lietuvai nėra nenugalimų varžovų. Nepykite, bet šiame čempionate nematau negalinčios pralaimėti komandos. Prancūzija? Taip, jei turi daug NBA žvaigždžių, bet R.Seibutis gali įsikabinti į Tony Parkerį, o J.Kazlauskas šįkart (skirtingai nei 2013 metų finale) jau nepražiopsos N.Batumo. Ispanija? Ne. Argumentas vienas. Jų treneris - Sergio Scariolo. Kroatija? Taip, tai ultratalentinga komanda, bet talentas nėra viskas. Tiesą sakant, per 15 dienų čempionatą talentas net išvis nėra tarp kelių svarbiausių faktorių.
12. Mes turime nugalėtojų komandą. Ši komanda yra ragavusi aukso. Labai daug aukso. Pradedant 1984-1985 metais gimusių P.Jankūno, J.Mačiulio, R.Seibučio ir baigiant tuo pačiu „auksiniu berniuku“ J.Valančiūnu. O ar Domantas Sabonis gali neturėti laimėtojo geno? Žodžiu, šita komanda yra laimėtojų komanda. Ji kol kas dar nelaimėjo. Turi sidabrą, turi medinį medalį iš pernykščio pasaulio čempionato, bet dabar atėjo jos laikas. Dabar yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės valanda. Ir pabaigai. Pakoreguota geriausio visų laikų ir tautų poeto Davido Guettos citata – „We work hard, we play harder“. Jei norėsite, išsiversite. To ir linkėkime rinktinei nuo rugsėjo 5 dienos. Nes rugsėjo 20-osios naktį Lietuva nemiegos. Po 12 metų pertraukos vėl plėšime dainas už Europos krepšinio scenos užkariautojus.
