Vasarą prie klubo prisijungęs gynėjas Paulius Daukša greitai tapo viena svarbiausių figūrų taktinėse Valdo Dambrausko schemose. Naujokas papasakojo apie savo karjeros pradžią, ankstesnes stoteles bei patirtį užsienyje.
- Papasakok apie savo futbolininko karjeros pradžią, kur anksčiau žaidei prieš atvykdamas į Panevėžio "Ekraną"?
- Futbolą pradėjau atsitiktinai, iš pradžių darželyje lankiau krepšinį, mokykloje norėjau tęsti treniruotes, tačiau nebuvo komandos, žaidė tik vyesni. Atsitiktinai nuėjau į futbolo treniruotes, patiko. Pradėjau lankyti kiekvieną dieną, papuoliau pas trenerį Laimį Bičkauską, dabartinį Kauno "Spyrio" trenerį, Kauno futbolo mokyklos direktorių.
Tai geras treneris, davė daug naudos. Vėliau futbolo paslapčių mokiausi pas Kazimierą Bričkų, kuris treniravo gimusius 1993-aisiais vaikinus. Žaidžiau Kauno "Spyrio" komandoje, vėliau persikėliau į Kauno FBK dublerius, netrukus atstovavau ir pagrindinei komandai. Taip prasidėjo mano profesionali futbolininko karjera.
Kauno FBK žaidžiau metus laiko, vėliau klubas bankrutavo. Pabandžiau laimę užsienyje, atstovavau Rumunijos aukščiausiosios lygos Klužo „Universitatea“ futbolo komandai. Tiesa, ten daug žaisti negaudavau, rungtyniavau jų dublerių ekipai. Kontraktas galiojo tik pusmetį, pasikeitusi klubo valdžia nenorėjo pratęsti sutarties, grįžau į Lietuvą, karjerą tęsiau Marijampolės "Sūduvoje", čia praleidau pusantrų metų. O dabar atsidūriau Panevėžio "Ekrane".
- Kokie atsiminimai iš Rumunijos, norėtum ten sugrįžti?
- Iš tikrųjų taip. Įstrigo tai, kad futbolo rungtynes lanko tūkstančiai futbolo sirgalių, didžiulis susidomėjimas, stadionuose - daug žiūrovų, neretai 10-30 tūkstančių. Atmosfera neįtikėtina, labai smagu tokioje žaisti. Pats žaidimas žymiai greitesnis nei Lietuvoje.
- Esi krašto gynėjas, ar nuo pat karjeros pradžios žaidi tik šioje pozicijoje?
- Pradėjau rungtyniauti kaip kairysis krašto saugas. Kodėl kairė koja, nežinau. Galbūt tai įgimta, negalėčiau paaiškinti kodėl geriau žaidžiu būtent ta koja. Po to persiorientavau į gynybą. Porą sezonų teko žaisti net vidurio gynėju. Rungtyniauti krašte man labiau tinka.
- Labiau patinka griauti atakas nei kurti?
- Ne, kodėl? Juk ir krašto gynėjai šiuolaikiniame futbole užima svarbią vietą kurdami ir dalyvaudami atakose. Galbūt nuo rungtynių plano ir taktikos priklauso, kuriose aš labiau esu griovėjo rolėje, kurioje - dažniau padedu kurti atakas.
- Debiutinėse "Ekrano" rungtynėse pasižymėjai rezultatyviu perdavimu, patikimu žaidimu.
- Na, taip, debiutas tikrai vykęs. Svarbiausia, kad komanda laimėjo. Tai didžiausias pasiekimas. Šiek tiek nusivylęs debiutu, nes nepavyko išsaugoti "sausų" vartų.
- Šiuo metu "Ekranas" išgyvena ne pačius geriausius laikus, ar nebuvo baimės atvykstant į klubą, kokiomis mintimis keliavai į mūsų miestą?
- Žinojau visą situaciją, kad klubui - ne geriausi laikai. Bet juk aikštėje nežaidžia pinigai, o aikštėje žaidžia futbolininkai. Puikiai iš jaunimo rinktinių pažinojau trenerį Valdą Dambrauską. Treneris pasitiki manimi, aš pasitikiu juo. Komanda yra ambicinga, jauna, galbūt žaidėjai neuždirba milijonų, bet yra ištroškę žaisti, įrodyti, ką gali. Manau, su šia komanda galime daug pasiekti.
- Ar per pirmą mėnesį nenusivylei savo sprendimu, ką išvydai čia atvykęs į Panevėžį?
- Išvydau tai, ką ir tikėjausi. Buvo truputį keista, pirmose treniruotėse dirbau kartu su Ryčiu Pilotu, su kitais futbolininkais, kurie netrukus paliko klubą. Viskas greitai keitėsi, vieni išvyko, kiti atvyko. Tačiau tai normalu, žaidėjų rotacija. Kaip ir minėjau, atvykęs sutikau ambicingą komandą, jaunus futbolininkus. Su kai kuriais pažįstamas iš jaunimo rinktinių, kai kuriuos mačiau pirmą kartą. Bet tikrai matau, kad visi nusiteikę kovoti, tikrai nepasiduosime nei Vilniaus "Žalgiriui", nei kitam varžovui. - Kokios ateities svajonės, kur norėtum rungtyniauti? - Stengiuosi labai toli apie ateitį nesvajoti ir neplanuoti. Sezoną tikiuosi užbaigti čia ir pasiekti komandai bei man tinkamą rezultatą. Ateityje visada norisi kilti aukščiau, atstovauti pajėgiam užsienio klubui.
- Teko vilkėti ir jaunimo rinktinės marškinėlius, koks jausmas atstovauti Lietuvai?
- Visą laiką geras jausmas, kai pakviečia, kai esi reikalingas rinktinei ir gali jai padėti. Pastaruoju metu galbūt mažiau teko atstovauti rinktinei, nes pats mažiau žaisdavau "Sūduvoje". Bet visada yra malonu žaisti už rinktinę ir būti naudingam.
