Ketvirtojo kėlinio pradžia K. Maksvyčio auklėtiniams buvo itin nerezultatyvi, o pirmuosius savo taškus pastarieji pataikė tik prabėgus daugiau negu dviems minutėms (75:75).
Nors vėliau žalgiriečiams pavyko išlaikyti apylygį rezultatą, paskutinis Keenano Evanso metimas nebuvo taiklus ir pergalę teko pamiršti.
Rungtynėse vėl geresnes rungtynes sužaidė „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas. Po šiokios tokios duobelės krepšininkas buvo vienas iš dviejų naudingiausių žaidėjų Kauno komandoje, kai pelnė 15 taškų (4/6 dvit., 1/2 trit., 4/4 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko 20 naudingumo balų.
Tiek pat naudingumo balų surinko ir karjeros rungtynes pagal taškus sužaidęs Laurynas Birutis. Aukštaūgis šiandien pelnė 18 taškų (8/10 dvit., 2/4 baud.) bei atkovojo 3 kamuolius.
Po rungtynių su žurnalistais bendravęs E. Ulanovas pabrėžė, kad pergalė jiems šiandien iš rankų išslydo dėl keleto priežasčių.
„Jei kalbant tik apie rungtynių galą, tai trūko geresnių sprendimų. Galbūt ir Keenanas buvo pavargęs gale, nes ant jo žaidimas stovi daug šią savaitę ir tuo pačiu varžovai prieš jį ruošėsi.
Kitas dalykas, kuris krito į akį buvo atkirtinėjimai mūsų derinių. Begalę kartų Lapravittola, Brizuela kirtinėjo, per viršų įėjo, neleido prisiimti, priversdami mus sugaišti daug laiko, priimti sprendimus vėlyvoje atakos stadijoje arba improvizuoti. Čia buvo bėda.
Aišku, gale – atkovoti kamuoliai. Tie atkovoti kamuoliai buvo labai svarbu“, – sakė jis.
Krepšininkas pridūrė, kad koją pakišti galėjo ir ne itin gera rungtynių pradžia, kai po pirmos mačo pusės žalgiriečiai buvo praleidę 56 varžovų taškus.
„Kalbant apskritai – rungtynių pradžia. Virš 50 taškų be jokio kontakto, nepadarytos pražangos. Blogas kontaktas, visiškai ne toks, kokio norime. Visa laimė, kad puolimu laikėmės du kėlinius“, – kalbėjo puolėjas.
Ar rungtynių pabaigose pritrūksta šalto proto, ramybės?
Patirties, šalto proto… Žinoma, keturios greitos pražangos ketvirtame kėlinyje. Pusė kėlio – 4:0, jie neturi nė vienos pražangos, mes turime, tai didžiulis pranašumas varžovams. Norime būti agresyvūs, bet per anksti, ypač ketvirtame kėlinyje. Jie susirinko tas keturias ir po to labai kentėjome kažkuriuose momentuose, kai jie metė baudų metimus, o mes turėjome sunkiai kurtis tas situacijas.
Didelis krūvis Keenanui, mes turime jį suprasti. Jis turi ir persverti kamuolį, jis turi ir sužaisti vienas prieš vieną, prieš didelį, prieš mažą perduoti kamuolį ir apsiginti. Tai nėra lengva. Išvis jis šią savaitę žaidė fantastiškai, galbūt kiti turėtų pasitempti ir daugiau pagalbos duoti.
Kas neveikė, kad „Barcelona“ turėjo tiek progų išsimesti?
Pirma pusė – fiziškumas vienareikšmiškai. Žaidėjas priimdavo kamuolį per lengvai, žaidėjas priimdavo sprendimus. Įeina viskas – fiziškumas, nepadarytos pražangos, išsimeta laisvai kamuolį, lengvai žiūrėdamas, nuo kur komanda ateina, be jokio spaudimo, be nieko.
Antroje pusėje gal kažkiek tas procentas ir pakrito, nekalbant apie galą rungtynių, kur Satoransky tritaškis buvo. Prieš keitimo gynybą, kai kamuolys suvaikščiodavo, kažkiek įmesdavo, kažkiek – ne, bet po to atkovoto kamuolio, kai nesirenki žmonių, laisvi žmonės laisvai meta.
Dviguba savaitė buvo prieš Eurolygos grandus. Ar ta pabaiga guodžia kažkiek, nepaisant to, kad pralaimite?
Nežinau… Ačiū fanams ir žmonėms, kurie atėjo. Daug kas šiandien rėkė, sakė „Ačiū, vyrai, už kovą“. Neužteko tos kovos, pralaimėjimas yra pralaimėjimas.
Kažkiek norėtųsi pasiguosti save, kad kovojome, bet nėra pergalės, nėra rezultato. Kažkur dėtas žingsnis į priekį, bet norisi tų pergalių daugiau.
Kaip atrodė Laurynas Birutis? Dominavo prieš Europos čempionato MVP, ar stebina dar jo epizodai, kai, atrodo, nuraškys lanką?
Nebestebina jau Laurynas. Jau ne pirmas sezonas žaidžia pas mus, tų rungtynių buvo tikrai gerų ne vienerios.
Visada spaudžiame dar, dar į priekį, dar vieną atkovotą kamuolį, dar nagliau, galbūt kažkam į akis daugiau pažiūrėti, gal pasakyti kokį žodį. Suprantu, kad Lauryno asmenybė galbūt kitokia, bet šaunuolis, džiaugiuosi už jį.
Edgarai, pats po duobelės sužaidei puikias rungtynes. Kiek tau pačiam reikėjo tokių rungtynių?
Žinoma, smagiau sužaisti kažkiek geriau ir pasitikėjimo daugiau rungtynių eigoje turi, kai kažkiek pradžia pasiseka. Ypač tokiu momentu, kai ir pralaimėjimai, ir visa kita, bet po rungtynių norisi visko. Atvirai pasakysiu, norisi ir gero asmeninio rezultato ir pergalės. Tada žinai, kad prisidėjai. Kai pralaimėjai, tai žiūri, kur galėjai geriau padaryti.
Ne paslaptis, kad socialiniuose tinkluose sulauki nemažai neapykantos, kritikos, gauni ir asmeninių žinučių, susijusių su tuo. Kaip į tai reaguoji, kiek to pykčio įsileidi į galvą?
Jei atvirai, asmeninių netikrinu, neskaičiau nė vienos, nežinau, kas ten vyksta. Vertinti negaliu. Žmonės gali turėti savo nuomonę. Restorane nuėjęs pavalgyti, jeigu neskaniai bus paruošta, irgi gali pasiskųsti (šypsosi). Viskas normalu.
Aš asmeniškai turiu koncentruotis į krepšinį, tų bėdų yra ir taip apsčiai, ypač, kai nesiseka žaisti. Tikslas koncentruotis į kitus dalykus.
Artėja šventės, ką galėtum palinkėti krepšinio fanams?
„Žalgirio“ sirgaliams, žinoma, palinkėsiu vienybės tokios, kokią mes ir turime. Neseniai ir gimtadienį atšventė mūsų fanai, tai jiems tą patį sakiau, kad mūsų vieningumas ir yra stiprybė šitos organizacijos, palaikymas vienas kitų, supratingumas. Noriu padėkoti ir palinkėti švenčių jaukių.
Krepšinio fanams – kuo daugiau gerų emocijų ir mėgautis. Kam patinka krepšinis, kam patinka kalbėti apie jį, kam patinka diskutuoti, sekti, žiūrėti, mokytis. Jaunimui, treneriams, žaidėjams – tobulėjimo.
