Europos čempionę 25 metų Vilija Sereikaitę ir 7 metais jaunesnį Mantą Petrusevičių sieja ne tik dviračių sportas.
Panevėžyje per šeštadienį finišavusį Lietuvos dviračių treko čempionatą negalima buvo nepastebėti - visą laiką kartu buvo Europos čempionė ir pasaulio čempionato medalininkė panevėžietė Vilija Sereikaitė ir Panevėžio Žemkalnio gimnazijos dvyliktokas Mantas Petrusevičius.
Abu rūpinosi vienas kitu: kai lenktyniavo Vilija, nuo jos akių nenuleisdavo ir distancijoje ragino Mantas, o kai Mantas stodavo į startą, - prie jo visada būdavo Vilija.
Dviratininkai vienas kitą fotogravo, kai būdavo iškilmingai pagerbiami Lietuvos čempionato medalininkai. V. Sereikaitė šalies čempionate laimėjo du aukso ir du sidabro medalius, o M. Petrusevičius, dar būdamas jaunių grupės dviratininkas, pirmą sykį pasipuošė Lietuvos suaugusiųjų čempionato visų trijų spalvų medaliais.
„Atrodo, kad kuriasi dar viena trekininkų šeima. Abu kartu treniruojasi, dabar laimėjo medalių, džiaugiasi vienas kito pasirodymais“, - sakė Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneris Antanas Jakimavičius.
Mantas Viliją jau seniai žinojo kaip prityrusią dviračių treko meistrę, žavėjosi jos pasiekimais. „Ji man buvo dviračių treko žvaigždė“, - neslepia. Tačiau tada jis dar gyveno Jonavoje, o treniruotis važinėjo į Kauną, kur jį tobulino treneris Vytautas Balčiūnas. Šiemet jonaviškis tapo Lietuvos jaunių plento (atskiro starto lenktynių) ir treko čempionu. Tarp savo bendraamžių buvo stipriausias šalyje, todėl 2011 metais jis nutarė toliau tobulintis Panevėžyje.
Pirmasis Manto ir Vilijos pasimatymas įvyko per treniruočių stovyklą Rubikiuose (Anykščiuose). Prieš tai jiedu bendravo per kompiuterį, o akis į akį susitiko Rubikiuose. Netrukus įsiliepsnojo meilė.
„Mantas labai mielas, rūpestingas vaikinas, su juo lengva bendrauti. Atitiko mūsų požiūris į gyvenimą. Kai prieš pusmetį tarp mūsų užsimezgė artimesnė draugystė, man treke pradėjo sektis, pagerėjo rezultatai. Visai kitas nusiteikimas, kai jautiesi laiminga. Kartu sportuojame, važinėjame į varžybas, kartu gyvename.Mūsų ir svajonės, planai panašūs. Mantas jaunas, perspektyvus dviratininkas“, - sako Vilija.
Mantas teigia, kad, jeigu ne draugystė su Vilija, dabar treke jis nebūtų laimėjęs Lietuvos čempionato medalių. „Kai lenktyniauju, kažkas mane stebi, kažkam rūpiu, kažkas dėl manęs išgyvena – tai nuostabu. Treke mane tai verčia dar sparčiau minti dviračio pedalus. Abu specializuojamės tose pačiose rungtyse, dar bandau jėgas ir grupinėse lenktynėse, daug ko nežinau, tai Vilija man duoda daug naudingų patarimų, suteikia informacijos “, - pasakoja Mantas.
Jaunasis sportininkas šypteli ir tikina, kad ateityje Vilija jį, gal būt, ir treniruos, kas čia žino. Tačiau įžymioji dviratininkė pertraukia ir pataiso savo draugą: „Pats geriausias treneris yra Antanas Jakimavičius, jam visoje Lietuvoje, treniruojant persekiotojus, nėra lygių. O man dar trūksta patirties, šiuo metu iš jo dar mokomės“ .
V. Sereikaitė pripažįsta, kad septyneriais metais už ją jaunesnis draugas sparčiai tobulėja. „Jis stiprus ir plente, ir treke. Mantas – dar jaunas, jam viskas prieš akis. Sėkmingai jis važiavo 4 km komandines persekiojimo lenktynes. Po finišo Mantui neturėjau jokių pretenzijų, juk jis tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu“, - sako Vilija.
Po čempionato abu dviratininkai neplanavo niekur eiti. „Krisime į lovas ir miegosime. Labai įtempta buvo ši savaitė. Laisvalaikio kaip ir neturime, varžybos, treniruotės, todėl man geriausias laisvalaikio praleidimas .... būti su Vilija“, - prisipažįsta Mantas, kuris priduria, kad jo draugė – puiki kulinarė, labai skaniai gamina valgyti.
„Labai skanų pagamina tortą, iškepa pyragą, liežuvį galima nuryti, kai išverda makaronus su mėsa“,- neslepia Mantas. Kai kalba pakrypsta apie vestuves, abu tiktai šypteli ir sako, kad apie jas kol kas dar negalvoja.
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
