Lietuvos rinktinė pralaimėjo Pekino olimpinių žaidynių mažąjį finalą, tačiau vienas Kauno „Žalgirio“ trenerių Darius Maskoliūnas teigiamai vertino mūsiškių žaidimą ir tikino, kad Argentinos krepšininkams sekėsi kur kas labiau.
- Kokios pralaimėjimo priežastys?
- Šiandien argentiniečiai buvo geresni. Gal labiau motyvuoti. Kartais nutinka, kad kai komandai negali padėti pagrindinis žaidėjas, ekipa labiau susitelkia. Argentiniečiai buvo priversti žaisti be Manu, kuris sudaro trečdalį komandos. Todėl visa komanda susikaupė ir buvo dar labiau motyvuota.
Manau, varžovams labiau sekėsi, jie geriau pataikė tolimus metimus. Iš šalies atrodė, kad jie labiau užsivedę, gal dėl to, kad sekėsi.
Negalėčiau sakyti, kad lietuviai nekovojo. Mūsų žaidėjai dirbo ir stengėsi, bet jiems nelabai sekėsi, nepavyko pataikyti įprastų metimų, tritaškių, baudos metimų. Tokiose svarbiose rungtynėse kiekviena smulkmena yra itin svarbi.
- Kaip manote, gal Lietuvos krepšininkai nenusiteikė dvikovai?
- Manau, kad tai būtų nesąmonė. Kaip galima nenusiteikti rungtynėms dėl bronzos medalių, žinant, kad gimtinėje tave sutiks kaip dievus. Neteisybė.
- Gana blankiai atrodė komandos lyderiai. Gal jie pavargo?
- Velnias žino. Gal tiesiog nesusiklostė rungtynės, gal pavargo, gal pasiruošimo metu kamavo traumos ir pritrūko smulkių detalių, kurios padėtų įsižaisti. Lietuvos žaidėjai yra žinomi Europos krepšininkai, nebijantys sudėtingų rungtynių, tačiau net ir geriausiems žaidėjams būna juodų dienų. Aišku, labai trūko kai kurių krepšininkų indėlio, bet yra kaip yra.
- Kelis kartus buvome sukilę į spurtą ir atrodė, kad galime kabintis, bet vis tiek nesisekė?
- Taip, keletą kartų atrodė, kad jau pradedame vytis, esame netoli persilaužimo, bet argentiniečių net ne pagrindiniai, o atsarginiai žaidėjai įsegdavo tritaškį ar perimdavo kamuolį ir spurtas pasibaigdavo. Iš savo patirties žinau, kaip tai skaudžiai veikia. Kai dirbi 150 procentų ir atrodo, kad žaidimas jau grįžta į tavo rankas, o varžovai kažką padaro ir visos pastangos eina šuniui ant uodegos.
- Po pralaimėjimo mažajame finale neabejotinai pasipils diskusijos apie trenerių darbą. Ką manote šiuo klausimu?
- Manau, kad neklystančių žmonių nėra, bet treneriai daug geriau mato ir jaučia komandą, žino esamą situaciją. Mes stebime viską per televizorių ir nežinome tikrosios situacijos, rinktinės virtuvės.
Treneriai dirbo gerai ir nėra už kažką juos smerkti. Žinoma, norėjome medalių, bet ir taip esame stipriausių pasaulio komandų ketverte. Priekaištauti ir smerkti būtų neteisinga ir aš prie to tikrai neprisidedu.
- Kaip apskritai vertinate rinktinės pasirodymą?
- Neskaičiuojant rungtynių su australais, kuriais reikėtų praleisti pro pirštus, nes rezultatas nieko nelėmė, manau, kad viskas klostėsi taip, kaip ir tikėjausi. Buvau įsitikinęs, kad žaisime pusfinalyje, o ten jau laukė rungtynės su ispanais, kurias prognozuoti itin sudėtinga. Mažajame finale gavome Argentinos komandą, su kuria taip pat niekada nebūna lengva.
Truputį gaila, kad pritrūko visai nedaug. Jeigu būtume laimėję medalius, turėtume nerealią šventę ir žaidėjams, ir gerbėjams. Bet rinktinės pasirodymą reikia vertinti tik teigiamai.
- Jeigu reikėtų vertinti komandą dešimties balų sistemoje, kokį pažymį skirtumėte?
- 10 rašyčiau komandai, rodančiai geriausią žaidimą, kuri laimės aukso medalius. Vadinasi, šis pažymys skirtas amerikiečiams. Antra ir trečia vietos pasidalins 9-uką ir 8-uką, o mūsiškiams, užėmusiems ketvirtąją vietą, rašau 7.
