Ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas su šturmanu Renatu Vaitkevičiumi vieninteliai iš Lietuvos sportininkų sėkmingai įveikė visą „Rajd Polski“ trasą. Apie aukštus pasiekimus šiame ralyje jau žino daugelis, tačiau šiame interviu klausiame D.Butvilo daugiau apie šio ralio organizaciją, automobilių sporto kultūrą Lenkijoje ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos.
Koks jausmas buvo važiuoti Lenkijos ralyje?
Išvažiavus svetur pamatai daug naujų sportininkų, jautiesi tarsi visai kitoje aplinkoje. Čia per daugelį metų visus daugiau ar mažiau pažįsti, gali nuspėti kas ką mano apie tave, kokią rolę turi ralyje. Lietuvoje, nepaslaptis, esame nusitaikę į pirmąją, lyderio poziciją, o štai Europos čempionate iškarto į pirmą vietą pretenduoti negali. Ištikrųjų tai galėčiaupasakyti, kad jausmas kaip nusikėlus į kokius 2006-uosius, kai supranti, kad dar nemažai yra ko išmokti.
Kiek nustebino šio ralio organizavimas?
Šis ralis – daug didesnis renginys savo masteliu, geografija ir dalyvių gausa. Sunku padaryti taip, kad visi dalyviai ir žiūrovai būtų patenkinti, bet, manau, lenkai padarė iš tiesų didelį darbą. Dalyvių kiekis, jų komandų gausa perkelia organizavimą į kitą lygmenį. Mūsiškiai gerai susitvarko su tomis apimtimis, prie kurių esame pripratę, bet organizuoti Europos čempionatą – iššūkis. Labiausiai mane nustebino starto ir apdovanojimų ceremonijos. Net žurnalistai iš „Eurosport“ patvirtino – šiais metais tokio apdovanojimų šou dar nebuvo. Didžiulė pagarba nugalėtojams, muzikinis ir šviesų šou – kažkas nematyto.
Ar ralis Lenkijoje yra kažkuo išskirtinis iš kitų autosporto disciplinų?
Ralis – viena iš populiariausių automobilių sporto šakų Lenkijoje. „Rajd Polski“ – vienas iš seniausių ralių Europos žemyne, kuris šiais metais šventė 70-ąjį jubiliejų. Žiūrovų kultūra ir tradicijos jaučiamos visur. Bilietų kainos, kurios gerokai didesnės nei Lietuvoje, negąsdino žmonių. Minios, tūkstančiai žiūrovų šalia trasos, kilometrinės mašinų eilės – tokio susidomėjimo sulaukia šis renginys. Keletas ralio fanų iš Lenkijos atnešė pasirašyti atspausdintą mano automobilio ir vieną asmeninę nuotrauką, kur aš stoviu su taurėmis. Labai nustebau ir supratau, kad čia požiūris į ralį yra gerokai platesnis ir globalesnis.
Ar Lenkijoje verslas pakankamai prisideda prie ralio sėkmės?
Ralio komandas remia įvairios kompanijos. Nuo informacinių technologijų įmonių iki čipsų gamintojų ar naftos perdirbėjų. Lenkija – didžiulė rinka, su milijonais gyventojų. Jeigu tavo automobilis sugeba pradžiuginti dešimtis tūkstančių ralio fanų – tokia reklama visada apsimoka. Todėl ir galima organizuoti tokio mąsto renginius, nes yra rėmėjų, kurie gali skirti nemažas sumas.
Ar [ne]tvarkingi ralio žiūrovai Lenkijoje?
Nuvažiavau visą ralio distanciją ir neivienoje vietoje nemačiau netvarkingai stovinčių žiūrovų, trasojetaip pat niekas nevaikščiojo. Ten, skirtingai nei Lietuvoje ralį leidžiama stebėti tik tam skirtose zonose, visi kiti keliai uždaryti. Tai padeda suvaldyti srautus ir juos sukontroliuoti. Lietuvių žiūrovai komentavo, kad į greičio ruožus reikia atvykti anksti, jei nori užsiimti vietą „pirmoje eilėje“. Gyvas žiūrovų koridorius šalia trasos buvo regimas ne vienoje vietoje, bet jie visvien stovėjo saugiose zonose.
Per kiek metų, tavo nuomone, nuoseklaus darbo būtų galima pasiekti tokį organizavimo lygį?
Viskas įmanoma, mes nesame niekuo prastesni. Kai yra tikslai, iššūkiai, atsiranda ir galimybės. Šis ralis turėjo gera finansinį palaikymą ir stiprius remėjus. Jei mūsų organizatoriai pritrauktų tokį susidomėjimą, atsirastų pinigų ir dar geresniems šou bei šventei visam miestui
Labai sunku nuspėti, per kiek metų būtų galima pasiekti šį lygį, bet skirtumas nebėra toks ženklus koks buvo ankščiau. Lietuviškų ralių organizatoriai gerokai pasitempė ir, jei bus stimulas tobulėti toliau, už 3-5 mtų galėtume turėt ne ką prastesnių renginių!
