Tai bus 2013 metų rugpjūtį vykusios dvikovos, kurioje vieningu teisėjų sprendimu pergalę šventė C. McGregoras, revanšas. Tiesa, tuomet kovotojai varžėsi puslengvio svorio kategorijoje.
Sunkiausią laikotarpį išgyvenęs C. McGregoras oficialioje kovoje paskutinį kartą dalyvavo dar 2021 metų liepą, kai patyrė šiurpią kojos traumą ir nusileido Dustinui Poirier. Nors airio sugrįžimas buvo planuojamas dar 2024 metais prieš amerikietį Michaelą Chandlerį, likus vos kiek daugiau nei dviem savaitėms iki renginio, kovotojas dėl lūžusio kojos piršto buvo priverstas pasitraukti.
Visą gyvenimą kovojantis ir savo vietą po saule išsikovoti bandęs atletas tikina, kad jo meilė sportui niekur nedingo.
„Pamenu kovas iš taip anksti, kiek tik siekia mano atmintis. Nežinau, galbūt dar buvau motinos įsčiose, o gal vos tik gimiau, ir pribuvėja pasakė, kad šis sūnus bus kovotojas, – apie savo prigimtį „TNT Sports“ pasakojo C. McGregoras. – Taip, tai tikra istorija. Negaliu prisiminti taip toli atgal. Kovojau su kitais vyrukais, bandydamas išsikovoti savo vietą. Kovojau visą savo gyvenimą ir kovosiu toliau.“
Paklaustas, ar per ilgus reabilitacijos metus nebuvo kilusi mintis baigti karjerą, kovotojas išliko kategoriškas.
„Ne, niekada taip nemaniau. Šimtu procentų žinojau, kad dar kovosiu. Mano psichologinė tvirtybė man suteikė pasitikėjimo, – teigė buvęs čempionas. – Turi būti labai stiprus psichologiškai, kad ištvertum tai, ką ištvėriau aš. Tai buvo mano motyvacija ir kuras įrodyti sau tai, ką ir taip žinau – esu tam pakankamai stiprus.“
Anot airio, didžiausias jo privalumas yra ne fizinė jėga, o dvasinis ryšys.
„Tikriausiai didžiausias mano privalumas yra tikėjimas savimi ir ryšys su aukščiausiąja jėga, – atviravo C. McGregoras. – Aš nesu savo mintys ar jausmai. Aš esu savo siela, o mano siela yra sujungta su aukščiausiąja jėga.“
Žengdamas į narvą atletas teigia atrandantis vidinę harmoniją.
„Jaučiu ramybę. Esu laimingas, – šviesiomis emocijomis dalijosi kovotojas. – Tai euforija – eiti link narvo, matyti susijaudinusią minią, varžovą, jaustis fiziškai stipriam ir eiti varžytis. Tai nuostabus jausmas, pats mėgstamiausias pasaulyje.“
Anot airio, pats smūgiavimo procesas jam teikia didžiausią malonumą.
„Visa tai yra puiku, aš tai dievinu. Bet man labiausiai patinka tas unikalus jausmas, kai smūgiai pasiekia savo taikinį, – teigė C. McGregoras. – Tai tikrai geras jausmas.“
Nors oficialių kovų neturėjo penkerius metus, atletas tikina formos nepraradęs.
„Aš tai patyriau ir turėjau. Galbūt ne tokioje aplinkoje, bet nesijaučiu praradęs formos, – užtikrintai kalbėjo airis. – Nuo to laiko esu atlikęs smūgių kovinėse situacijose, todėl tiesiog laukiu dar vienos dienos narve.“
Dabar į Las Vegasą atvykęs atletas pabrėžia, kad per šį laiką subrendo kaip asmenybė ir iš tėvystės semiasi didžiausios energijos.
„Dabar turiu vyro ir tėvo jėgą. Mano vaikai auga sveiki, laimingi ir stiprūs, o aš iš to semiuosi jėgų, energijos bei gyvybingumo, – džiaugėsi C. McGregoras. – Čia atvykau kaip subrendęs vyras ir nekantrauju tai parodyti. Tai geriausias dalykas pasaulyje. Dėl treniruočių stovyklos jų nemačiau labai ilgai, o dabar važiuosiu jų pasitikti į oro uostą čia, Las Vegase, visai netoli šios arenos. Labai to laukiu.“
Kovotojas atskleidė, kad net jo aprangos stilius dabar dedikuotas šeimai.
„Šiuos stilingus drabužius apsirengiau ne dėl jūsų, bet dėl savo vaikų, – šyptelėjo atletas. – Noriu juos pasitikti išlipančius iš lėktuvo ir pasakyti: „Vaikai, sveiki atvykę į Las Vegasą“. Praleisiu su jais šiek tiek laiko, pamaitinsiu, paguldysiu miegoti, o tada grįšiu į namą, kur laukia treneriai bei komanda, ir pradėsiu mesti svorį.“
Skirtingai nei prieš penkerius metus, šį kartą C. McGregoro atžalos stebės tėvo pasirodymą gyvai.
„Džiaugiuosi tuo, kaip viskas susiklostė praėjusį kartą, kai jų neatsivežiau. Buvau išvykęs į stovyklą, ir ji praėjo labai gerai, – prisiminimais dalijosi airis. – Dėl patirtos kojos traumos ir viso to priešiškumo ten tiesiog nebuvo jiems tinkama vieta. Laimė, jie nematė, kaip man lūžo koja. Šį kartą viskas kitaip – jie atvyksta, o mano tikslas yra leisti jiems pamatyti savo tėtį visoje jo šlovėje.“
Visgi pagrindinė sugrįžimo priežastis, pasak kovotojo, yra ne noras pasirodyti prieš šeimą, o begalinė aistra pačiam procesui.
„Grįžau iš meilės šiam sportui ir amatui, – teigė C. McGregoras. – Noriu toliau tobulinti savo meistriškumą kovos menuose. Būtent todėl aš čia. Tai geriausias užsiėmimas pasaulyje. Kovinis sportas yra idealus jaunam žmogui. Jis moko disciplinos, atsidavimo, susikaupimo ir leidžia išbandyti save iki absoliučių galimybių ribų. Aš tiesiog dievinu šį sportą.“
Vertindamas artėjančią akistatą su M. Holloway, airis neslėpė ambicijų sukurti istorinį reginį.
„Laukia puiki, ikoniška mišrių kovos menų dvikova, kuriai vėl vadovausiu aš. Esu labai susijaudinęs ir nekantrauju, – kalbėjo buvęs čempionas, paklaustas, ar pergalė reikštų didžiausią sugrįžimą UFC istorijoje. – Be jokios abejonės. M. Holloway pasiekimai narve yra itin įspūdingi, jis kovojo su daugybe varžovų. Sugrįžti ir padaryti tai, ką ketinu padaryti, bus tiesiog šlovinga ir absoliučiai sensacinga. Labai to laukiu.“
Nors konkrečių varžovų ateičiai C. McGregoras neturi, jis neatmeta galimybės į narvą žengti dar kartą šiais metais.
„Neturiu jokio konkretaus taikinio, – paklaustas apie būsimus oponentus atsakė atletas. – Taip, norėčiau kovoti dar šiais metais. Aš išsakiau savo poziciją, jie – savo. Dabar tiesiog noriu susitelkti į artėjančią kovą, įrodyti savo vertę, o tada žiūrėsime, kas bus toliau.“
Savo gerbėjams airis turėjo tik vieną trumpą žinutę.
„Pamatysite dirbantį meistrą. Aš grįžau“, – užbaigė C. McGregoras.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
