Mantas Kalnietis ir Kauno „Žalgiris“ – du neatsiejami dalykai kiekvienam kauniečių gerbėjui. Nors šiuo metu gynėjas atstovauja Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubui, širdyje pripažįsta iki šiol esąs žalgirietis. Jis laukia šeštadienio, kai galės sudalyvauti „Žalgirio“ 70-mečio šventiniame renginyje.
28 metų 196 cm ūgio įžaidėjui praėjusi vasara nebuvo sėkminga: M.Kalnietis draugiškame susitikime su Kroatijos rinktine patyrė traumą ir negalėjo rungtyniauti pasaulio čempionate Ispanijoje. Po atliktos operacijos reabilitacija turėtų trukti nuo trijų iki šešių mėnesių, todėl lietuvis praleis ir šį savaitgalį „Žalgirio“ arenoje vyksiantį tarptautinį Kauno „Akropolio“ taurės turnyrą, rašo zalgiris.lt
Visgi, M.Kalnietis apsilankys rugsėjo 27 d. vyksiančiame „Žalgirio“ 70-mečio jubiliejiniame renginyje ir stebės rungtynes arenoje.
„Kiekvienais metais „Žalgiris“ žaidžia sezono atidarymo rungtynes. Tačiau, šįmet – septyniasdešimtmetis, todėl šaunu, kad į turnyrą buvo sukviestos tokios pajėgios komandos. Gaila, kad pats negalėsiu žaisti. Užtat skaičiau, kad per šventinį renginį Arvydo Sabonio marškinėliai bus iškelti į arenos palubes. Tai bus ne tik krepšinio turnyras, BET ir šventė. Žiūrovams turėtų būti įdomu stebėti, nes tai nebus tik paprastos rungtynės“, - sakė M.Kalnietis.
- „Žalgiryje“ praleidai didžiąją savo karjeros dalį. Kuomet palikai Kauną, daugelis negalėjo įsivaizduoti „Žalgirio“ be Manto Kalniečio. Ar pats laikai save tikru žalgiriečiu?
- Sunku pasakyti, kas yra tikras žalgirietis. Malonu, kad žmonės prisimena, BET laikas eina ir žalgiriečiai keičiasi. Turbūt, galima pasakyti, kad jaučiuosi tikru žalgiriečiu, nes iki šiol tai yra mano mylimiausia komanda. Visada seku naujienas, domiuosi kaip sekasi, tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Palaikau kontaktus su tais žmonėmis, su kuriais dirbau „Žalgiryje“.
- Ką Tau davė „Žalgiris“?
- Tai buvo svajonių komanda nuo pat vaikystės. Kiekvienas Kaune pradedantis sportuoti vaikas nori būti žalgiriečiu. „Žalgiryje“ užaugau, kaip žaidėjas, nes praleidau didelę savo karjeros dalį būtent šioje komandoje. Pradedant nuo pačios piramidės apačios: A.Sabonio krepšinio mokykla, „Žalgirio“ dubleriai ir pats „Žalgiris“. Šis klubas tikrai daug prisidėjo prie to, kokiu žaidėju aš tapau.
- Kaip manai, kokias vertybes puoselėti, kokiais bruožais turi pasižymėti tikras žalgirietis?
- Yra daug komandų, kurie turi savo krepšininkus, kurie yra mėgstami, nes praleido komandoje daug laiko. Krepšininkams iš Kauno, tai nėra tik tai komanda – tai kur kas daugiau. Su „Žalgiriu“ daug kas iš mūsų gimė, augo ir iki senatvės tai bus ta komanda, kurią palaikysi visą gyvenimą.
- Ar galėtum palyginti tas „Žalgirio“ komandas ir savo emocijas pirmajame ir paskutiniajame sezonuose?
- Palyginti sunku, tiesiog žinai tvarką, žinai ko tikėtis, kas bus. Laukdavau rungtynių prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“, jose būdavo visai kitokia atmosfera. Net nemoku paaiškinti, tačiau visi, kurie žaidė „Žalgiryje“ arba „Lietuvos ryte“ galėtų pasakyti tą patį. Tai nėra toks pat mačas, kaip visi kiti. Patekimas į „Žalgirį“ buvo kažkas fantastiško, svajonės išsipildymas, tačiau viskas, iš pradžių, buvo nauja, nežinojau ko tikėtis. Paskutiniame sezone tapau, tarsi, komandos veteranu. Pažinojau kiekvieną žmogų dirbantį klube. Paprasčiausiai, jaučiausi kaip namie.
- Praėjusį sezoną Krasnodare kartu su komandos viceprezidentu Ginu Rutkausku ir fizinio rengimo treneriu Sigitu Kavaliausku buvote įkūrę savotišką „Žalgirio“ ambasadą. Ar būnant užsienyje jaučiasi kažkokie bendri charakterio bruožai ar mąstymas, kuriuos įskiepijo „Žalgiris“?
- Ambasadų tikrai nesame įkūrę, kaip ir sakiau, visi trys buvome „Žalgiryje“ ne vienerius metus, tad visiems trims įdomios naujienos apie „Žalgirį“. Jeigu sekasi – džiaugiamės, jeigu kažkas blogai – aptariame, kas ne taip. Per kiekvieną kelionę, vykdami žaisti, visada pasikalbame ta tema. Visiems įdomu, kaip sekasi mūsų draugams, likusiems Kaune.
- Smagiausias su „Žalgiriu“ susijęs atsiminimas?
- Sunku išskirti vieną momentą. Žaidžiame ne tik dėl savęs, BET ir dėl žmonių. Prisimenu, kuomet 2008 metais laimėjome Lietuvos krepšinio lygos čempionatą, šventimas su visu miestu buvo kažkas neįtikėtino. Susirinkdavo ne tūkstantis ir ne du, būdavo labai daug žmonių. Buvo labai smagu uždaryti sezoną kartu su savo sirgaliais, su savo gerbėjais. Šaunu, jog „Žalgirio“ pergalės kauniečiams suteikia tiek daug džiaugsmo.
- Tavo visų laikų „Žalgirio“ žaidėjų TOP 5?
- Labai sudėtinga užduotis. Penketuke tikrai būtų Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis. Aš galėčiau išvardyti ne penketą, o žymiai daugiau. Buvo daug gerų krepšininkų, kuomet „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą. Galėčiau vardinti ir vardinti.
- Esi daugkartinis LKL ir BBL čempionas, dėjimų konkursų nugalėtojas, medalininkas su vyrų rinktine, geriausias 2013 metų Lietuvos krepšininkas. Kokių dar neįgyvendintų ir labai trokštamų tikslų turi Mantas Kalnietis?
- Aišku, turiu daug tikslų. Tačiau pats pirmasis yra pasveikti. Jeigu krepšininkas nieko nebesiekia, yra labai blogai, jam reikėtų baigti karjerą. Yra daug svajonių, norisi laimėti titulus tiek su klubu, tiek su Lietuvos rinktine. Tikiuosi, jog po traumos kuo daugiau tikslų pavyks įvykdyti.
- Tavo Sveikinimas „Žalgiriui“ septyniasdešimtmečio proga.
- Neabejoju, kad „Žalgirio“ istorija tęsis dar ilgai ir laimingai. Noriu palinkėti, kad tie 70 metų būtų tik pradžia.
Kauno „Žalgirio“ Eurolygos žiniasklaidos dienos smagūs momentai:
