Į namus atėjo futbolininkas
M. Busby tėvai Alexanderis ir Helen (liet. Aleksandras ir Elena) į Škotiją emigravo XX amžiaus pradžioje, dar prieš futbolo legendos gimimą. M. Busby pasaulį išvydo Škotijoje – 1909 metų gegužės 26-ąją.
Kai M. Busy gimė, jo mama gydytojui pasakė: „Šiandien į mūsų namus atėjo futbolininkas.“
Lietuviai gyveno Belšilio mieste, Škotijos centrinėje dalyje – Šiaurės Lanarkšyre. Tėvas dirbo kalnakasiu. M. Busby dažnai jį lydėjo į kasyklas, bet svajojo ne to. Matto siekis buvo tapti profesionaliu futbolininku.
1914 metais pasaulį užklupo pirmasis pasaulinis karas. A. Busby buvo pašauktas į tarnybą. Alexanderis 1917 metų balandžio 23-ąją Araso mūšio metu mirė nuo snaiperio kulkos.
M. Busby mamai Helen vienai teko išlaikyti keturis vaikus. Moteris 1919 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Po metų ten emigravo ir Mattas.
Galiausiai Škotijos lietuvis grįžo į Europą. M. Busby Stirlinge dirbo pilną darbo dieną, laisvu laiku žaisdavo vietinėje komandoje.
Inteligentiškas ir puikiai kamuolį perduodantis žaidėjas
Stirlingas M. Busby padėjo užsirekomenduoti. Jaunasis talentas, būdamas 18-os, sulaukė „Manchester City“ pasiūlymo. Sportininkas pasirašė metų sutartį ir uždirbdavo penkis svarus per savaitę. Į sutartį buvo įtrauktas punktas, kad M. Busby bet kada galės emigruoti pas mamą, į JAV.
M. Busby, likęs „Manchester City“, pagrindinėje komandoje debiutavo 1929 metais. Praėjo 18 mėnesių po pirmosios atleto sutarties su Mančesterio klubu.
Tada komandos naudodavo piramidės taktiką – 2-3-5. M. Busby žaidė greta centro puolėjo. Futbolininkas debiutiniame sezone žaidė rezultatyviai – per 11 rungtynių pasižymėjo penkiais įvarčiais.
„Manchester City“ strategas Peteris Hodge’as 1930–1931 metų sezone nusprendė, kad M. Busby būtų naudingesnis aikštės viduryje. Futbolininkas buvo perstumtas į centrą ir užsitarnavo inteligentiško bei puikiai kamuolį perdavinėjančio žaidėjo reputaciją.
M. Busby savo talentu žavėjo ne tik savąją, o ir oponentų komandas. Netrukus pasipylė pasiūlymai. 1930 metais M. Busby siekė prisivilioti principinis „City“ varžovas – „Manchester United“. Tiesa, tuomet „United“ nebuvo pajėgūs sumokėti išpirkos.
Škotijos lietuvis liko „Manchester City“ ir toliau kerėjo savo žaidimu. M. Busby 1931–1932 metais galutiniai įsitvirtino Mančesterio ekipoje ir praleido vos vienas rungtynes.
M. Busby nereikėjo ilgai laukti ir pirmojo trofėjaus. 1934 metais laimėta FA taurė.
Žaidėjo karjerą pristabdė karas
Palaipsniui susidomėjimas M. Busby kilo. Jo rinkos vertė taip pat. Škotijos lietuvis per aštuonis „Manchester City“ praleistus sezonus iš viso sužaidė 229 rungtynes, pelnė 14 įvarčių.
Futbolininkas 1936 metais paliko Mančesterį – persikėlė į „Liverpool“. Perėjimo suma – aštuoni tūkstančiai svarų.
M. Busby parduotas kovo 12-ąją. Žaidėjas po poros dienų debiutavo su „Liverpool“ apranga. Škotijos lietuvis po mėnesio atidarė ir įvarčių sąskaitą komandoje. Jo tikslus smūgis „Ewood Parke“ padėjo sužaisti 2:2 su „Blackburn Rovers“.
M. Busby statistika „Liverpool“ komandoje – 122 mačai, trys įvarčiai.
Puikią M. Busby karjerą pristabdė prasidėjęs antrasis pasaulinis karas. Jo metu sportininkas sužaidė ir neoficialias rungtynes Škotijos rinktinėje. Prieš tai M. Busby komandos garbę gynė sykį – 1933 metais Kardife, Velse. Škotai 3:2 nugalėjo šeimininkus. Pastarųjų gretose žaidė ir būsimasis M. Busby asistentas Jimmy Murphy.
M. Busby antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kaip futbolo treneris ir taip padėjo kariams pasiruošti fiziškai.
Tuo metu Liverpulis jo nepamiršo ir pasiūlė trenerio asistento pareigas.
Nors 1930 metais perėjimas iš vienos Mančesterio komandos į kitą neįvyko, po derybų M. Busby tapo gerais draugais su „Man United“ atstovu Louisu Rocca. Pastarasis, sužinojęs apie „Liverpool“ kėslus, įtikino „United“ vadovus, kad M. Busby reikalingas būtent Mančesteriui.
„Busby kūdikių komanda“
Galiausiai M. Busby perėmė „Manchester United“ vairą ir pradėjo savo erą klube.
Mančesterio futbolininkai 1948 metais laimėjo FA taurę, bet 1947, 1948 ir 1949 metais Anglijos čempionate buvo antri.
Tokie rezultatai ambicingo Škotijos lietuvio netenkino. „Niekada nenoriu, kad „Manchester United“ būtų antri – nesvarbu, už kokios komandos nugaros. Tik geriausia pozicija yra pakankama“, – tvirtino M. Busby.
Futbolo genijus, besivadovavęs tokia logika, 1952 metais gerokai atjaunino komandą. Vyresnius žaidėjus pakeitė itin jauni futbolininkai. Kai kuriems buvo 16, 17 metų.
„Manau, kiekvieno trenerio svajonė kurti komandą su jaunais žaidėjais. Todėl ir pradėjau šį procesą, – sakė M. Busby. – Be to, jei nepasitiki jaunimu, nežinai, ką turi.“
„Manchester United“ buvo praminta „Busby kūdikių komanda“.
Ji žaidė užtikrintai ir 1952-aisiais pasiekė viršūnę – nugalėjo Anglijos čempionate. Tokios skambios pergalės „Manchester United“ klubas nebuvo pasiekęs keturis dešimtmečius.
„Manchester United“ tapo galinga jėga. „Nesijaudinu dėl praleidžiamų įvarčių. Žinau, kad mano puolėjai kitame aikštės gale atidirbs dvigubai“, – sakydavo M. Busby.
Mančesterio futbolininkai Anglijos čempionatą laimėjo 1956, 1957 metais.
M. Busby populiarumas didėjo. 1956 metais jam sutartį siūlė Madrido „Real“. Škotijos lietuvis karališkojo klubo pasiūlymą atmetė. „Mančesteris – mano rojus“, – sakė M. Busby.
Išgyveno Miuncheno tragediją
Netrukus M. Busby pradėjo kitą kelionę – stipriausia Anglijos komanda varžėsi ir tarptautiniame fronte.
Tada futbolo specialistui, kartu su „Manchester United“, teko iškęsti vieną didžiausių katastrofų sporto istorijoje.
Mančesterio komanda 1958-ųjų vasario 6-ąją skrido iš Europos taurės rungtynių Belgrade. Lėktuvas su „Man United“ leidosi Miunchene. Tačiau iš ten nepakilo – dėl šlapdribos ir slidžių takų lėktuvas rėžėsi į oro uosto tvorą, medžius, pastatus ir krito.
20 iš 44 skridusiųjų žuvo iš karto. Tarp jų – septyni futbolininkai, du M. Busby asistentai ir klubo sekretorius. Ligoninėje po dvejų savaičių užgeso ir „Manchester United“ žvaigždės Duncano Edwardso gyvybė. Du futbolininkai po tragedijos niekada nebežaidė futbolo.
Vėliau M. Busby apie D. Edwardsą pasakė: „Apie daug žaidėjų buvo kalbama, kad tai naujasis Duncanas. Tačiau nė vienas minėtų prie jo nepriartėjo. Duncanas vienintelis privertė mane jaustis prastesniu.“
M. Busby po katastrofos nugabentas į ligoninę. Ten jis praleido devynias savaites. Pirmąsias tris jis nežinojo, kaip baigėsi tragedija. Jam to nebuvo sakoma, nes gydytojai nemanė, kad treneris pakankamai stiprus.
Sykį M. Busby paklausė, kaip ligoninėje laikosi D. Edwardsas. Treneris sužinojo apie auklėtinio mirtį. Tada žmona Jean papasakojo apie kitų keleivių likimus.
Pasitraukė atvedęs „Man United“ į viršūnę
M. Busby buvo sukrėstas ir žmonai pranešė, kad komandos nebetreniruos. Futbolo genijus jautėsi kaltas. Jis spaudė „Man United“ vadovybę varžytis dėl Europos taurės. Jean paragino tęsti darbą ir atiduoti duoklę tiems, kurie žuvo.
Seras grįžo. „Žinau, kad mūsų vaikinai čia. Jie visada bus „Old Trafforde“, – apie žuvusiuosius kalbėjo M. Busby.
Jis lipdė komandą apie išgyvenusius futbolininkus. Galiausiai triūsą pakeitė apdovanojimai. 1963 laimėta FA taurė, 1965 ir 1967 – Anglijos čempionatas.
M. Busby atsisveikino pirmuoju „Manchester United“ triumfu Senajame žemyne – 1968 metais laimėta Europos taure.
„Tai geriausia, kas nutiko mano gyvenime, šauniausia naktis. Vienas didžiausių mano norų buvo anglų pergalė Europos taurės varžybose. Didžiuojuosi komanda ir tais, kurie su manimi nuėjo ilgą kelią“, – po triumfo kalbėjo M. Busby.
M. Busby per 25-erius „Manchester United“ paleistus metus laimėjo 13 trofėjų. Škotijos lietuvis, pasitraukęs iš komandos trenerio posto, liko klube. Jis 11 metų dirbo direktoriumi.
Kai 1970-ųjų gruodį iš ekipos stratego pareigų buvo atleistas Wilfas McGuinnessas, M. Busby trumpam grįžo į trenerio poziciją ir baigė sezoną, bet nebuvo nė kalbos, kad dirbs ilgiau.
Atminimas išliko iki šiol
Škotijos lietuvis 1980-aisiais tapo „Manchester United“ prezidentu. Tais pačiais metais patyrė lengvą insultą. 71-erių M. Busby visiškai atsigavo. Tačiau netrukus jo žmoną Jean užklupo Alzheimerio liga. Moteris mirė 1988-aisiais. Jean ir Mattas buvo vedę 58-erius metus.
1993 metais maždaug 420 metrų kelias į „Old Traffordą“ pavadintas „Sero Matto Bussby keliu“.
M. Busby 1994 metais mirė nuo vėžio, sulaukęs 84-erių. Škotijos lietuvis palaidotas Mančesteryje.
Futbolo genijaus atminimas pagerbtas tylos minute, prieš „Premier“ lygos rungtynes su Liverpulio „Everton“.
M. Busby liko aistruolių širdyse. Su jais legenda turėjo ypatingą ryšį. „Futbolas be sirgalių yra niekas“, – sakydavo M. Busby.
1995 metais gimtajame Škotijos lietuvio Belšilio mieste atidarytas sporto centras, pavadintas M. Busby vardu.
1996 metais priešais „Old Trafordą“ pastatyta bronzinė M. Busby skulptūra.
M. Busby už nuopelnus apdovanotas trimis Didžiosios Britanijos valstybiniais apdovanojimais. Legenda 2009-asiais įtraukta į Anglijos futbolo tėvynės šlovės muziejų.
Škotijos lietuvis laikomas vienu geriausių trenerių per visą futbolo istoriją. Legendą 2011 ir 2013 metais vaidino aktoriai Dougray Scottas bei Brianas Coxas. Atitinkamai filmuose „United“ ir„Believe“.
Ryškiausius M. Busby pasiekimus pagerino kitas seras – Alexas Fergusonas. „Turėjau privilegiją mokytis iš sero Matto. Viskas, ką turėjau padaryti – tiesiog išlaikyti M. Busby standartus, kuriuos jis iškėlė prieš daug metų“, – sakė A. Fergusonas.
