Seksologijoje fetišizmas reiškia seksualinį polinkį kokiam nors objektui. Tokiu objektu gali būti guminiai daiktai, kelnaitės, batai ar tam tikros kūno dalys.
Šis lytinis nukrypimas susiformuoja jau ankstyvoje vaikystėje, 3-4 metų amžiuje. Fetišizmas vyrams būna būdingesnis nei moterims.
Praėjusioje dalyje apibrėžėme ne tik tam tikrus fetišų formavimosi faktorius, bet ir panagrinėjome keletą fetišo atvejų. Šiandien tęsiame straipsnių ciklą apie fetišus ir supažindinsime su dar keliomis jų rūšimis.
Saliromanija
Saliromanija vadinama tokia fetišizmo forma, kai seksualiai susijaudinama nuo kūno išskyrų – seilių, šlapimo, išmatų. Astarasis nukrypimas dar vadinamas kprofilija, koprolalija. Urofilija (šlapimo pomėgis) yra labiausiai paplitusi saliromanijos forma. Šis nukrypimas būdingesnis moterims. Mat šlapimas ir aistra fiziologiškai susiję, ir šią sąsają moterys pajaučia lengviau.
Pasaulyje yra papilitęs erotinis šio fetišizmo pavadinimas – „auksinis lietus“, tačiau šį fetišą turintys asmenys ne taip išgyena kaip tie, kurie seksualiai susijaudina burnoje pajutę išmatų skonį. Tokie žmonės sunkiai pergyvena dėl savo iškrypimo, jaučia labai didelį kaltės jausmą.
Kleptomanija
Kaip nekeista, kleptomanija taip pat yra fetišas, o ne šiaip sau manija! Kleptomanija vadinamas nukrypimas, kai lytiškai susijaudinama vagiant. Dažniausiai kleptomanės būna moterys.
Jos susijaudina vogdamos smulkius daiktelius iš parduotuvių, kartais – pažįstamų žmonių. Kleptomanės buvo kai kurios istorijoje žymios moterys. Kleptomanai sako, jog vogdami jie junta seksualinę įtampą, o kartais net patiria orgazmą. Kai kurie iš jų masturbuodamiesi įsivaizduoja, kad vagia.
Pasakoja 32 metų kleptomanė:
„Visada jaučiau keistą malonumą pasisavinant kitų daiktus. Man neatrodė, kad dariau kažką blogai. Studijuodama gyvenau kambaryje su dar keliomis merginomis ir neretai paimdavau iš jų kažkokius smulkius daiktus. Jei kažkuri iš merginų pastebėdavo, kad kažko trūksta, tarsi pajausdavau dar didesnį malonumą.
Kartą iš vienos merginos paėmiau plaušinę. Man patiko duše ja jaudinti save, tačiau paaiškėjo, jog mergina turėjo problemų su oda ir po kelių dienų teko kreiptis į gydytojus. Tada supratau, jog reikia kreiptis pas psichologą. Praėjus ne vieniems metams po studijų kartas nuo karto pasiimu kažką parduotuvėje... Tiesiog tokia esu.“
Piromanija
Piromanija būdingesnė vyrams. Jie junta aitrą, sukurdami gaisrą. Piromanai specialiai nesiekia žmonių mirties, tačiau dideli gaisrai kartais atneša aukų. Piromanija gali pasireikšti dar vaikystėje, sulaukus 6-7 metų.
Beveik visi piromanai yra kilę iš ypač dorovingų ir religingų šeimų. Jų seksualinis gyvenimas būna labai nevykęs. Dažniausiai su žmona jie mažai bendrauja, būna labai vieniši. Kaip ir kiti seksualiai iškrypę asmenys, pirmomanai gali atrodyti labai kuklūs ir švelnūs.
Piromanais dažnai vadinami visi, kurie labai mėgsta ugnį, fejerverkus, kurie padega norėdami išgarsėti ar atkeršyti, tačiau tai nėra tiesa. Tikrieji piromanai, matydami gaisrą lytiškai susijaudina.
Dešimtmetis piromanas dažniausiai neparodo jokio seksualinio potraukio, todėl sunku pastebėti jo nesveiką polinkį, tačiau laiku pastebėjus piromanijos požymius galima pradėti gydymą. Savaime šis potraukis nepraeina.
Pasakoja piromanas:
„Pirmą kartą padegiau būdamas aštuonerių, tačiau, nors ugnis man ir patiko, nesimasturbavau. Tai pradėjau daryti tik sulaukęs paauglystės. Tada pirmą kartą pamačiau degantį pastatą ir labai susijaudinau. Masturbuodamasis įsivaizdavau gaisrą.
Pradėjus gydytis labai sunku buvo išmokti kurti įprastas seksualines fantazijas. Man atrodė, jog tai yra nenormalu. Atvirai pasakius, namie man visada trūko šilumos ir atvirumo. Mūsų namuose seksas buvo laikomas nuodėme.“
Laukite tęsinio!
