Renginių organizavimo kompanijos „Vijolina“ pedagogai kartais juokauja, kad „norint jog vaikas sėkmingai mokytųsi užsienio kalbos, visai nebūtina versti jo „kalti“ gramatiką. Jį reikia mokyti muzikos... :)“.
Juokai juokais, bet tiesos tame yra.
Kaip tik dėl šios priežasties mūsų Estetinio lavinimo mokykloje, skirtoje 2-7 metų vaikams, tiek daug dėmesio skiriama muzikiniams žaidimams.
Muzikos pamokos vaikams iš ties lavina gražią ir taisyklingą kalbą.
Tokios išvados priėjo Prancūzijos ir Portugalijos mokslininkai po bendrų tyrinėjimų, kurių rezultatai sudrebino visą mokslo pasaulį.
Muzikinis išsilavinimas turėtų būti ne papildomas, o privalomas, vienu balsu tvirtina kognityviniai psichologai. Net devynis mėnesius mokslininkai stebėjo, kaip muzikos ir tapybos pamokos įtakoja vaikų vystimąsi. Eksperimente dalyvavo trisdešimt du 8-9 metų vaikai. Niekas iš jų iki tol nesimokė muzikos. Vaikus testavo neurologai, psichologai ir pedagogai. Testo tikslas buvo - nustatyti, kokie yra vaiko sugebėjimai skaitymui, kokia yra jo kalbos motorika, kokie elgesio ypatumai ir smegenų išsivystymas.
Tyrimo autoriams buvo iškelti tokie uždaviniai:
Ar galima kalbėti apie įgimtus gabumus muzikai, ar tai daugiau lemia išsilavinimas.
Ar muzikinis išsilavinimas pagerina smegenų darbą, konkrečiai skaitymo ir kalbos struktūros formavimo srityje.
Vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienoje dėstė muziką, kitoje - dailę.
Po šešių mėnesių testavimas buvo pakartotas. Rezultatai viršijo visus lūkesčius. Pasirodė, jog net per tokį trumpą laiką jaunieji muzikantai ženkliai aplenkė „dailininkus“ daugeliu parametrų. Jie ne tik parodė kur kas geresnius rezultatus skaityme, bet ir sugebėdavo kur kas geriau įveikti susikaustymą kalbėdami. Ką jau bekalbėti apie tuos, kurie nebuvo lavinami visiškai...
Smegenų bioritmų pakitimai neginčijamai įrodė muzikos pamokų įtaką nerviniams procesams. Be to, visų „muzikantų“ akivaizdžiai pagerėjo elgesys, jie tapo gerokai dėmesingesni suaugusiųjų kalboms ir daug mažiau jiems priešgyniavo. Muzikalumo ir kalbos ryšys mokslininkus domino jau seniai. Po to, kai buvo išrastas pozitroninis-emisinis tomografas, buvo padarytas atradimas, kuris šiandien laikomas neginčijamu faktu: profesionalių muzikantų smegenys pilkosios smegenų masės nervų ląstelių turi daugiau.
Galvos smegenų žievės skenavimas parodė daugumos tyrime dalyvavusių vaikų pagerėjusį pažinimą, supratimą ir kalbos artikuliaciją.
Science analitikų nuomone lieka nesuprantamos tik tokių struktūrinių smegenų pakitimų priežastys, juk yra žinoma, kad ši smegenų dalis formuojasi 29-31 embriono vystymosi savaitę. Tai yra, lyg ir galima būtų kalbėti apie genetiškai užprogramuotą muzikalumą...
Žinoma, genai vaidiną labai svarbų vaidmenį. Bet, tas faktas, kad galutinai žmogaus smegenų žievė susiformuoja jau po gimimo, duoda svarų pagrindą tvirtinti, jog muzikinis lavinimas ankstyvoje vaikystėje, netgi kūdikystėje, daro ženklią įtaką formuojant smegenų žievės funkcionalias savybes.
Mokslininkams yra visiškai aišku – muzikantų smegenys veikia geriau. Štai, mokslininkams iš Vanderbilto (JAV) universiteto pavyko nustatyti, jog muzikantų abu smegenų pusrutuliai vienu metu būna panaudojami kur kas dažniau nei kitų žmonių, ir jie pas muzikantus paprastai yra vienodai aktyvūs.
Ir iš viso, buvo nustatyta, jog natų mylėtojų IQ yra aukštesnis, o jų smegenys informaciją apdoroja greičiau. Priežastis, pasirodo, gana paprasta: vienodas abiejų pusrutulių vystymasis paaiškinamas tuo, kad muzikiniais instrumentais paprastai grojama abejomis rankomis, todėl ir neuroniniai signalai pasiskirsto tolygiai...
T.y. muzikantai pilniau išnaudoja gamtos jiems duotą potencialą.
Štai kodėl yra taip svarbu kaip galima anksčiau (jau nuo 2 metukų) skirti deramą dėmesį savo vaikučių protingam ir visapusiškam lavinimui.
Džiaugsmo akimirkų Jums linkintis
Vytas Kokšta
