Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių skaičiaus atvykstančių - rodo, kad kasdien krašto gyventojų mažėja. Priežastys, paskatinusios išvykti, įvairios – vykstama, studijuoti, dirbti ir t.t., bet jas visas galime apibendrinti labai paprastai: išvykstantys tikisi, kad užsienyje bus geriau. Ar migrantams pavyksta pasiekti gerovę? Ar kitame krašte jie bus laimingesni?
Vis dėlto žmonėms, besiruošiantiems išvykti iš Lietuvos, vertėtų pasidomėti, ar piliečiai kitoje šalyje yra laimingi. O jei laimingi, ką jie laiko laime. Jei požiūris į laimę ir dvasinę gerovę nesutampa – prisitaikyti prie svetimos kultūros, prie jai būdingo laimės supratimo vargu ar pasiseks.
Žmogus turi jausti bendrumą su aplinka, kurioje apsigyvena ir siekia gerovės. Tai svarbi sąlyga norint, kad jis pasiektų sėkmę. Psichologiniai tyrimai rodo, kad tas, kuris geriau susipažįsta su kitomis kultūromis, supranta jų savitumą gali pasinaudoti šiuo pažinimu ir turi daugiau galimybių pasiekti profesinių aukštumų. Kita vertus, žmogus jaučiasi geriau, kai yra tarp panašių į save.
Bandant išsiaiškinti, ar žmonės gyvena „idealų“ gyvenimą, o paprasčiau sakant, ar per pastarąją savaitę patyrė teigiamų jausmų, tokių kaip laimė, džiaugsmas ir pan., buvo ištirti 7 tūkst. žmonių iš 26 šalių, atstovaujančių įvairioms kultūroms – Australijos, JAV, Lenkijos, Filipinų, Italijos, Taivanio, Malaizijos, Meksikos. Ši apklausa buvo derinta su psichologiniu tiriamųjų įvertinimu, nustatant, kokiomis psichologinėmis savybėmis jie pasižymi, yra intravertai ar ekstravertai (intravertas – labiau besidomintis savo vidiniu pasauliu, ekstravertas – labiau besidomintis aplinka, linkęs gyvai reaguoti į ją, užmegzti ryšius su kitais). Tyrimas leido padaryti išvadą, kad tose šalyse, kuriose žmonės atviresni aplinkai, daugiau bendrauja, jų pasitenkinimo gyvenimu rodiklis yra aukštesnis nei tų šalių, kurias sąlyginai galima pavadinti „intravertiškomis“, kuriose žmonės labiau vertina privatumą ir nelinkę pernelyg artimai bendrauti. Šis tyrimas taip pat parodė, kad emigrantas kitoje šalyje sunkiau ras savo kelią į laimę, jei yra kilęs iš priešingo pobūdžio kultūros, t.y. „ekstravertas“ sunkiau pritaps prie „intravertų“ ir atvirkščiai. Jam bus sunkiau ir tada, jei skirsis jo bei aplinkinių požiūris į tai, ko reikia siekiant laimės, dvasinės gerovės, gyvenimo kokybės. Šie pastebėjimai gali būti reikšmingu orientyru galvojantiems apie emigraciją iš Lietuvos. Palyginkime Lietuvos ir „senųjų“ ES šalių piliečių nuostatas į laimę. ES piliečiams svarbiausia (pagal atsakymų eiliškumą): sveikata (78 proc.), meilė (44 proc.) ir darbas (37 proc.). Lietuviams sveikata irgi yra svarbi, tačiau meilės vietą iš antrosios pozicijos jau išstūmė pinigai (48 proc.). Taigi apklausa akivaizdžiai parodė, kad vakarų europiečiams itin svarbius dvasinius dalykus – laimę ir bendravimą – Lietuvoje gožia materialiniai poreikiai.
Psichologas R.Inglehart‘as siūlo šiuolaikinių Vakarų šalių piliečių elgesį aiškinančią postmaterializmo teoriją. Pasak jo, žmonės išsivysčiusiose šalyse pradėjo mažiau dėmesio skirti materialioms vertybėms, o daugiau – subjektyviai gyvenimo kokybei, psichologinei gerovei. Juos R.Inglehart‘as vadina postmaterialistais. „Eurobarometras“ tyrimas vertino ES šalis pagal tai, kiek jose yra materialistų, postmaterialistų ir dar neapsisprendusių, kas jiems svarbiau, mišrios pasaulėžiūros atstovų. Gauti rezultatai vėl atkreipia dėmesį į Lietuvą. Visoje ES postmaterialistai sudaro vidutiniškai 9 proc., Švedijoje – 23 proc., Nyderlanduose – 20 proc., o Danijoje – 16 proc., tuo tarpu mūsų šalyje jų tėra tik 3 proc.
Lietuviai nepasižymi ir aukštais laimingumo rodikliais. Vakarų šalyse žmonės, kurie save laiko laimingais, teigia, jog jie gali daryti įtaką valdžiai, kad gyvenimas priklauso nuo jų, kad jie pažįsta žmones, kurie padės prireikus pagalbos. Šie europiečiai taip pat pabrėžė, kad didžiuojasi, jog yra savo šalies piliečiai. O tiems, kuriems trūksta šių savybių, kyla noras tarsi pabėgti į kitą realybę, pakeisti gyvenamąją vietą, emigruoti. Lengvai įžvelgsime, kad šie bendresni dėsningumai puikiai tinka ir Lietuvai. Išvykstantiems nuolat rusena viltis – gal pasiseks užsienyje, gal ten galima rasti gerovę ir laimę. Dar galima pastebėti, kad neretai veržiamasi išvažiuoti į užsienį, prieš tai net rimčiau nepabandžius kokybišką gyvenimą susikurti Lietuvoje. Neseniai „Spinter tyrimai“ surengė apklausą, kurios metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, tarp jų akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusės tėvynėje netenkina maža alga, kas ketvirtas paminėjo nedarbą (pagal statistiką, 85 proc. emigrantų prieš išvykdami ilgai nedirbo), kas šeštas – prastas šalies ūkio perspektyvas. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų. Beveik kas septintas teigė, kad jo netenkina visuomeniniai ir politiniai procesai Lietuvoje, menka pagarba žmogui bei netolerancija.
Profesorius Gediminas Navaitis
