Greitai vėl prasivers mokyklų durys, į kurias sugužės nauji „šviežiai iškepti” moksleiviai – buvę darželinukai. Už durų liks jų tėveliai.
Kokių minčių, jausmų vedini jie ateina, kalbamės su Daiva Urbonavičiene, lopšelio darželio „AUŠRELĖ“ auklėtoja, Vilniaus Panerių pagrindinės mokyklos mokytoja.
Gerbiama Daiva, Jums tenka dirbi tiek su darželinukais, tiek ir su pradinukais. Kaip keičiasi vaikas pradėjęs eiti į mokyklą? O gal pirmokėlis vis dar toks pats mamos ir auklėtojos glėbio ieškantis mažylis?
Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad kiekvienas vaikas jaučiasi esantis „didelis“, galintis viskuo pasirūpinti pats ir nori būti savarankiškas. Vaikai būna įvairūs: vieni drąsūs iš prigimties, kiti uždaresnio būdo, jautresni. Todėl tokiems pirmokams stengiuosi parodyti kuo daugiau dėmesio, kad jaustųsi saugūs, drąsesni, labiau pasitikėtų savimi.
Beveik visi tėveliai, prieš leisdami savo vaiką į mokyklą, nerimauja, pergyvena, svarsto, kaip jam ten seksis, gal pervertina, o gal nuvertina atžalos sugebėjimus? Ar kokia nors pagalba teikiama darželyje tėvams?
Kiekvienas tėvelis jaudinasi dėl savo vaiko: kaip jam seksis naujoje aplinkoje, kaip seksis mokslas, kaip pavyks susirasti draugų? Tėvai, aišku, pagalvoja apie mokytoją: kokia ji bus jų vaikui, ar jie ras bendrą kalbą? Todėl, kad tėveliai pasijustų ramiau, mes pabendraujame su kiekvienu asmeniškai, patariame, kaip elgtis, ir atsižvelgdami į jų vaiko savybes pateikiame rekomendacijas.
Ką sako Jūsų praktika, ar tėvai į jas įsiklauso, nesiginčija, pritaria?
Yra tėvelių kurie paklauso duodamų patarimų, tačiau vis dėlto dažniausiai tie patarimai lieka neišgirsti, nes dauguma tėvų turi savo nusistatymą, kurio nenori keisti.
O ką kalbate su vaikais? Ar visi vaikai nori eiti į mokyklą, gal yra bijančių, nerimaujančių?
Visi vaikai laukia, kada galės eiti į mokyklą. Su vaikais kalbamės apie tai, kad mokykloje yra gera, kad ten susiras naujų draugų, laukia įdomios knygos ir gera mokytoja.
Kada, jūsų nuomone, verta vaikui dar metams pasilikti darželyje? O kokios savybės nulemia, kad jam jau laikas peržengti mokyklos slenkstį?
Yra keletas kriterijų pagal kuriuos sprendžiama ar vaikas pasiruošęs mokyklai. Tai vaiko amžius, kalbos įgūdžiai, įvairūs gebėjimai. Tačiau pasitaiko vaikų (gana retai) kurie pagal savo amžių nesugeba atlikti jo amžiui skirtų užduočių, jiems sunkiau sekasi suformuluoti sakinius ir t.t. Todėl tokių vaikų tėveliams yra siūloma dar vienerius metus palikti atžalą darželyje, o kartais ir tėvai, matydami, kad jų vaikui sekasi sunkiau, patys to paprašo.
Autorės pastaba: „Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų, įtėvių) prašymu, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą.” (LR Švietimo įstatymas, nauja redakcija 2007-07-04, 9 straipsnis, 2 punktas)
Su kokiomis problemomis mokykloje gali susidurti silpnesnis vaikas?
Tokie vaikai jaučiasi nedrąsiai, nejaukiai. Jie išgyvena, kad sunkiau sekasi, kad nepavyksta taip, kaip jo klasės draugams atlikti užduočių. Kartais kiti vaikai, pajutę klasiokų silpnumą, nenori su jais bendrauti, juos atstumia, pasišaipo.
O kokie privalumai to, kad vaikas dar metus praleis darželyje?
Per tuos metus vaikas sustiprėja fiziškai, psichologiškai.
Pati auginate pradinukę dukrą, kaip jautėtės prieš jos pirmąją Rugsėjo 1, o gal mamoms pedagogėms viskas aišku ir ramu?
Kaip ir visos mamos, aš jaudinausi, iškilo daug įvairių klausimų: kas laukia mano vaiko? Kaip jausis, elgsis mano dukra mokykloje? Kilo dar daug minčių ir abejonių, nors pati dirbu tokį darbą.
Ko palinkėtumėte būsimųjų pirmokėlių tėveliams ir patiems vaikams?
Pirmokėliams linkiu gerų mokslo metų, jaustis drąsiai, būti sveikiems, stipriems. O jų tėveliams – kantrybės ir nusiteikimo naujiems bendriems mokslo išbandymams.
Ačiū už pokalbį, ir Jums linkime kantrybės tokiame svarbiame darbe.
Kalbėjosi Asta Geibūnienė
