Psichologai teigia, kad dalis vyrų (ir ne tokia maža) nė nenutuokia, kuo „kvepia“ vaiko gimimas, t.y. perėjimas nuo buvimo dviese prie buvimo trise. Kiti beatodairiškai puola į darbą, kad būtų kuo mažiau namuose, nes taip esą ramiau ir geriau, be to, reikia daugiau pinigų, kad galėtų išlaikyti pagausėjusią šeimą.
Tokie bandymai „nusimuilinti“ nepriimtini. Jūsų žmona taip pat nesivarto ant sofos. Visus ištinka šokas, kai iš gimdymo namų parsivežtas ryšulėlis pradeda nepaliaujamai rėkti... Ir priversti jį nurimti galėsite tik visišku atsidavimu jam.
Rodykite dėmesį vaikui ir jo motinai
Šeimai pagausėjus gyvenimas tikrai pasikeičia. Naujagimis yra slėpinys, jo elgesys palengva perprantamas tik tuomet, kai įdedama daug šilumos, energijos. Pasikalbėkite su naujagimio mama atvirai ir šiltai – pasidalykite visais rūpesčiais ir darbais. Supraskite, jai tikrai ne lengviau nei Jums.
Nebijokite naujagimio: kai nemiega, paimkite ant rankų, pakalbinkite, nesvarbu, kad iki dviejų mėnesių jis dar nemoka Jums atsidėkoti plačia sąmoninga šypsena. Pakeiskite vystyklus, padėkite maudyti. Nemokate? Niekis. Viskas išmokstama, tik reikia norėti.
Pabendraukite su draugais ar giminėmis, kurie jau išgyveno „vaiko gimimo krizę“ ir gali papasakoti smagių istorijų, pasidalyti patirtimi. Niekas taip nepadeda įveikti problemų kaip gebėjimas iš jų pasijuokti.
Kasdien išklausykite žmoną: jei ji sako, kad pavargo – patikėkite, taip ir yra. Kai tik galite, perimkite su mažuoju susijusius rūpesčius. Leiskite mamai pailsėti ir išsimiegoti. Nepatikėsite, ką gali padaryti dėkinga mylinti žmona.
Būtina kuo didesnė pagalba ir pagarba motinai, naujagimiui, dėmesys kitiems vaikams, kad šie nepasijustų atstumti, ypač jei jie maži. Paprašykite jų, kad visas bėdas aiškintųsi su Jumis. Jeigu įmanoma, paprašykite, kad augesnius vaikus, kol pailsėsite, paglobotų seneliai.
Namuose su vaikais būkite reiklus ir teisingas. Įrodykite jiems, kad jie sugeba susitvarkyti žaislus, padėti motinai (už pastangas suprasti ir padėti vaikus pagirkite, tai paskatins juos ir toliau gerai elgtis). Kitais žodžiais tariant, kai vaikai namuose, neatribokite jų nuo bendrų namų rūpesčių, tik įsakmiai paprašykite netrukdyti motinai, bet daryti viską, ko ji paprašys.
Motiniška depresija
Po gimdymo motina ir naujagimis yra viena sistema, dirbanti visą parą pagal schemą „signalas (verksmas) – reakcija“. Šis didžiulis pasiaukojamas darbas priverčia užmiršti kitas problemas ir asmenis.
Motina, nors ir nori, bet nebespėja tvarkyti namų ir kitų kasdienių reikalų. Ji turi pailsėti, kad naujagimiui užtektų nepakeičiamo maisto - mamos pieno, o jai pačiai - energijos mažylio priežiūrai. Padėkite motinai atgauti dvasios ramybę. Daugel kartų per dieną ne tik sakykite žmonai, kad ją mylite, bet ir įrodykite tai dėmesiu jai ir mažajam žmogui.
Mokslininkai teigia, 10-20 proc. gimdyvių patiria nervinį sukrėtimą ir mano, jog gyvenimas virto kančia. Be jokių priežasčių kyla noras verkti, atsiranda liūdnos mintys ir dirglumas, nemiga arba pernelyg ilgas miegas, apetito pokyčiai, perdėtas rūpinimasis naujagimiu arba atvirkščiai - jis motinai nekelia susidomėjimo. Mintys gali būti įkyrios, motina kartais bijo pasilikti viena su naujagimiu.
Rekomenduojama visų pirmiausia motiną išklausyti ir būti šalia, kai ji pratrūksta ašaromis ar kitaip susijaudina. Prieš ką nors darydami pasiklauskite gimdyvės. Galbūt Jūs sugalvojote puikią idėją, tačiau įsitikinkite, ar ji patiks motinai. Būkite itin atidūs kalbėdami. Nepriekaištaukite motinai, kad ši nesijaučia laiminga pagimdžiusi puikų kūdikį.
Moterys turi žinoti, kad artimieji supranta jų jausmus. Dėmesiu gimdyvei ir naujagimiui parodykite, kad esate dėkingas už pagimdytą kūdikį.
Dar daugiau patarimų
Stenkitės nuspėti žmonos nuotaiką iš jos balso, mimikos, elgesio. Nesivelkite į ginčus, nuo to tik visiems trims bus blogiau. Žmonos nuotaiką keičia nuovargis. Pailsėjus viskas atrodo kitaip ir smulkmenos nebejaudina. Jei kas nors atsitiko mažajam žmogučiui, nekaltinkite vienas kito ar jį prižiūrėjusio asmens.
Jeigu atrodo, kad žmona pradėjo Jus ignoruoti dėl to, jog ko nors nesugebate, pasistenkite įrodyti, kad taip nėra. Kantriai ir ramiai aptarkite bet kurią problemą. Psichologų patirtis rodo, kad visos tarp keturių sienų užsidariusios moters mintys yra vien apie kūdikį ir ji, jausdamasi už viską atsakinga, nori, kad bet koks su mažojo žmogučio priežiūra susijęs veiksmas būtų atliktas tobulai.
Įrodykite, kad gebate ne blogiau už ją tvarkytis namuose. Net tokios smulkmenos kaip išmėtyti drabužiai, žaislai, neplautos lėkštės, nenuvalytos dulkės gali motiną sunervinti.
Namuose turi netrūkti įvairaus maisto, ypač šviežių daržovių ir vaisių (geriau užaugintų Lietuvoje), įvairių nealkoholinių ir be kofeino gėrimų. Žindyvė privalo visavertiškai maitintis ir gerti tiek, kad nejustų troškulio.
Pabūkite su naujagimiu, nors ir esate pavargęs po darbo dienos. Žmona ne kartą ir ne du kėlėsi naktį, žindė, ramino, vystė naujagimį. Nekvieskite į namus svečių, įvairių „patarėjų“, nes neturite kada jų priimti. Su pačiais artimiausiais draugais, giminėmis susitiksite, kai ir motina, ir Jūs būsite pailsėję.
Jei įmanoma, pasiimkite nors savaitę dvi atostogų - tuomet galėsite daugiau padėti žmonai. Jei po gimdymo padeda Jūsų arba žmonos motina, būkite pakantūs. Neleiskite įsiplieksti ginčams. Naujagimio mama yra labai jautri. Elgesys ir žodžiai, anksčiau jos nejaudinę, dabar gali išvesti iš pusiausvyros.
Šis straipsnis buvo paremtas Algimanto Vingro ir Vilijos Černiauskienės knyga „Pirmieji penkeri gyvenimo metai“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.
Karolina Gintalienė
