Konfliktas – tai nuostabi santykių forma. Konfliktas sukurtas ne griauti, jo esmė kita – jis išryškina melą. Daugeliui sąvoka „konfliktas“ sukelia neigiamų asociacijų: jie įsivaizduoja agresiją, susidūrimus (tiek nuomonių, tiek fizinius), karus, tačiau tai kiek iškreiptas požiūris, sukurtas iškreiptos visuomenės.
Iš tiesų konfliktas parodo tik vieną – neatitikimą, o tai yra ypatingai svarbi informacija, su kuria galima dirbti siekiant gyventi geriau. Na, aišku, ji yra svarbi gyviems, o ne panašiems į košę, „suvidutinėjusiam“ sociumui.
Konfliktas – tai signalas
Konfliktas parodo, kad kažkas vyksta nesklandžiai, kažkas yra ne taip. Laiku aptiktas konfliktas suteikia galimybę operatyviai reaguoti, tačiau žmonės, vengiantys tikro konflikto, kaupia destruktyvius faktorius savyje. Jau ne paslaptis, kad toks procesas yra kur kas žalingesnis.
Konfliktas leidžia išspręsti problemą jai tik gimstant, dar nepriėjus „sprogimo“. Na, o bandymas paslėpti konfliktą „po storu pudros sluoksniu“ – tai kelias į neišvengiamą „sprogimą“. Kartais šis sprogimas nukreiptas į išorę, kartas – į vidų.
Reikia mokėti konfliktuoti, mokėti dirbti su juo, kaip su teigiamu faktoriumi. Konfliktinių momentų išryškinimas santykių pradžioje – tai puiki priemonė užkirsti kelią neaiškioms problemoms ateityje. Apskritai, gebėjimas pastebėti konfliktinius momentus, remiantis, atrodytų, nereikšmingiausia informacija – tai sudėtingas menas, tačiau labai naudingas.
Šiuolaikinės visuomenės problema tame, kad ji sugeba iškreipti viską, tame tarpe ir konflikto suvokimą. Todėl, kai kvailiui sako, kad jis kvailys (aišku, kalbama apie pagrįstą apibrėžimą, o ne norą užgauti emociškai), natūralu, kad jis nepriima šios informacijos adekvačiai, o įsižeidžia bei griebiasi nuo visų bėdų gelbėjančio „Tu į save geriau pažiūrėk!“ Kitaip sakant, jis netenka galimybės nustoti būti kvailiu.
Juk konfliktas – tai ne skandalas. Konfliktas – tai aiškumo, susijusio su destrukcinių priežasčių pradžia, rezultatas.
Aišku, šioje vietoje reikia pasitikėti išryškinančiuoju konfliktą. Juk tik vienetai sugeba tarti žmogui „Tu – kvailys“ tiesiog todėl, kad jis išties yra kvailys, o ne todėl, kad nori įžeisti arba politiškai kontroliuoti.
Iš esmės ši situacija yra paprastesnė ten, kur žmonės yra jau iš anksto nustatytoje pozicijoje mokytojas-mokinys. Visi mokiniai supranta, kad jeigu mokytojas juos kritikuoja, jis nesiekia jų įskaudinti arba bartis – jis padeda tapti jiems geresniems, stipresniems!