Daugelis tėvų mano, jog tam kad būti teisingais tėvais, jie turi su savo vaikais elgtis vienodai: vienodai bausti, vienodai skatinti, t.y. niekuo vaikų neišskirti. Iš tikrųjų, tai ne visai taip. Tėvai gali skirtingai elgtis ir auklėti savo vaikus, net jei jie labai panašaus amžiaus. Tiesa, šis modelis tinka tik tada, jei patys vaikai tokį elgesį vertina kaip teisingą.
Pavyzdžiui rimtai į visus reikalus žiūrinčiam vaikui galima pavesti didesnę dalį namų ruošos darbų, nei mažiau atsakingam jo broliui ir tuo pat metu suteikti jam daugiau savarankiškumo ir mažiau jį kontroliuoti. Tokiu atveju tėvai neturėtų jaustis kažkuo kalti. Svarbu tik, kad vaikai gerai suprastų tokio diferencijuoto priėjimo principus.
Tokia pat diferencijuota turėtų būti ir bausmė, jei jau toks reikalas pribrendo. Neturėtumėte „statyti į kampą“ vienu metu keturių ir vienuolikos metų vaikus, net jei jie „prisidirbo“ kartu. Tyrimai rodo, kad vaikai paprastai gerai supranta savo skirtumus - vyresnio ar jaunesnio vaiko, besiskiriančio fizinėmis, emocinėmis ar protinėmis savybėmis.
Ko gi gali tėvai tikėtis?
Visi tėvai svajoja, kad jų šeimoje tarp vaikų tvyrotų supratimas ir taika, bet praktikoje tai pasiekti yra pakankamai sudėtinga. Vaikai mėgsta ginčytis dėl žaislų ir erzinti vienas kitą. Nepaisant visų tėvų pastangų, vaikų varžymasis – natūralus brolių ir seserų vystimosi procesas. Beje, šis procesas įvairiais vaikų gyvenimo tarpsniais gali vykti gana skirtingai.
Kai vaikai yra jaunesni nei keturių: Tuo metu varžymosi procesas paprastai būna labiausiai įtemptas. Ypatingai, jei skirtumas tarp vaikų mažiau nei 3 metai. Taip yra todėl, kad vaikai šiame amžiuje jaučiasi visiškai priklausomi nuo tėvų ir labai nenoriai „dalinasi“ savo mama, sese ar broliu, kurie lygiai taip pat jaučiasi priklausomi.
Kai vaikams daugiau nei ketveri: Paprastai šiame amžiuje vaikų varžymasis kiek atslūgsta, bet sulaukus 9-12 metų jis gali atgimti su nauja jėga. Tarp kitko, labiau linkę varžytis tie vaikai, kurie yra panašaus amžiaus, charakterio ir interesų.
Esat dideliam amžiaus skirtumui. Atsiradus dar vienam vaikui, vyresnysis paprastai pakančiai priima varžovo atsiradimą, nes gerai supranta savo pranašumą, o ir skirtumas tarp jų labai jau didelis. Bet, mažyliui augant, besivystant jo įgūdžiams ir talentams, vyresnėlis ima jausti iš jo pusės „grėsmę“. Tai gali sukelti jame varžovo jausmus ir nesuprantamą tėvams agresiją.
Jaunesnysis vaikas dažnai jaučia vyresniam pavydą, paprastai dėl tų privilegijų, kurias vyresnis turi dėl savo amžiaus. Be to, jis gerai jaučia varžovo poziciją ir agresiją iš vyresniojo pusės, savo ruoštu atsakydamas į tai priešiškumu.
Kaip reikėtų užglaistyti konfliktus?
Leiskite vyresniam vaikui globoti ir rūpintis jaunesniuoju, ir perduokite jam dalį atsakomybės už mažesnį. Juo lab, kad iš pradžių visi vyresni vaikai globoja mažiukus su didžiuliu malonumu. Vystykite vaiko pasididžiavimo jausmą tuo, kad jis yra vyresnis brolis ar sesuo. O, kad šeimoje atsiradus negalinčiai savimi pasirūpinti, pastoviai verkiančiai, reikalaujančiai suaugusiojo pastovaus dėmesio personai, Jūsų sūnus ar dukra nepasijustų nereikalingų, leiskite jam rūpintis ir prižiūrėti mažyli. Žinoma, jums akylai kontroliuojant. Įtraukite jį į maudymo arba rengimo procesą, kaip galima dažniau prašykite pakeisti jam pamperus ar vystyklus, padainuoti jam lopšinę (kurią reikėtų prieš tai kartu su juo išmokti) arba pabandyti prajuokinti.
Bet būkite pasiruošę tam, kad jūsų vyresnysis nenorės globoti naujai gimusio. Tokiu atveju neužsispirkite ir neverskite to daryti jėga. Būkite taktiški. Gali būti jog toks elgesys susijęs su tuo, kad iki tol visi rūpinosi tik juo, o dabar staiga reikia rūpintis tuo amžinai rėkiančiu padaru.
Ir dar keletas patarimų:
• Nelyginkite vaikų jiems dalyvaujant. Ypatingai venkite nurodyti akivaizdžius skirtumus tarp vaikų. Vaikas gali interpretuoti palyginimą, kaip kritiką ir nuspręsti, kad jį mylite mažiau, nei brolį ar sesę.
• Nesikiškite į vaikų ginčus ar barnius. Jei kalbame apie ikimokyklinukus, tai tėvų įsikišimas kartais pateisinamas, bet vyresni vaikai pajėgūs patys pašalinti ginčo priežastys ir išspręsti problemas, jei palikti juos vienus. Ir, žinoma, niekada nereikia palaikyti vieną iš vaikų.
• Leiskite vaikams suprasti, jog muštynės griežta draudžiamos. Įsitikinkite, kad vaikai tikrai suprato, jog jūs jokios prievartos tarp jų nepakęsite. Pagirkite, jei jiems pavyko išspręsti konfliktą taikiai.
• Niekada nebauskite vieno iš vaikų, dalyvaujant kitam. Jei nubausti būtina, darykite tai vienumoje (atskirai). Dauguma vaikų likę erzinti tą, kurį tėvai nubaudė ir visapusiškai pabrėžti savo viršenybę.
• Pripažinkite vaikų teisę į asmeninę erdvę. Kiekvienas vaikas turi turėti savo asmeninius daiktus, kurių neturi liesti kitas vaikas, ir asmeninę erdvę. Ypač tai svarbu vyresniam.
Išvardintas problemas gana efektyviai padeda spręsti vaikų dalyvavimas užklasinėje veikloje bei įvairiose stovyklose, kur jie turi galimybę pamatyti daug platesnį ir margesnį pasaulį, įgyti naujų socialinių įgūdžių, palyginti vadovų ir tėvų elgesį, stebėti, kaip elgiasi vaikai iš kitų šeimų, kaip yra bendraujama didesnėje nei šeima grupėje, kaip tai daroma neformalioje aplinkoje.
Šiems dalykams skiriame daug dėmesio ir vaikų Dienos stovykloje „Vasarėlė“. Patyrusių pedagogų prižiūrimi vaikai gana greitai įsisavina pagrindines elgesio taisykles ir įgyja reikiamus įgūdžius.
