Psichiatrijos profesorius Michael Vinogradov sako, kad žmonių, visiškai nelinkusių į depresiją, yra apytiksliai tik 5 - 7 proc. visų gyventojų. Tokie laimingieji psichiatrijoje vadinami "saulėtomis būtybėmis". Deja, visus kitus retkarčiais užplūsta melancholija bei liūdesys. Rudenėjant atsiranda psichologinis diskomfortas, be jokios konkrečios priežasties blogai jaustis gali įvairūs žmonės: - ganėtinai sveiki žmonės, bet linkę į nuotaikų svyravimą, jautrios prigimties. Retkarčiais jiems padidėja jautrumas, viskas krenta iš rankų, atsiranda galvos skausmai, tampa irzlesni. Tokių žmonių yra apie 20 proc.; - žmonės su silpnesne nervų sistema. Jiems sutrinka vidaus organų nervinis reguliavimas, susergama vegetacine nervų sistemos distonija, kuri siejama su depresija. Tokie žmonės sudaro maždaug 15 proc.; - žmonių grupė, patiriančių depresiją dėl hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, nėštumo ar menopauzės periodu.
2. Depresiją sukelia patirtas stresas ar šokas.
Daug kas priklauso nuo žmogaus psichologinės būklės. Didelė įtampa ir šokas gali sukelti depresiją, bet būna ir priešingų atvejų, kai stresas nuveja depresiją. Dažnai depresija yra susikaupusių neigiamų nuoskaudų pasekmė. Kartais, kad išsiaiškinti ligos priežastys, psichologas turi išanalizuoti keletą pastarųjų paciento gyvenimo metų.
Kai kurie žmonės gali sirgti maskuojamąja depresija. Ji pavojinga tuo, kad ne visada lengva ją nustatyti. Cholerikams dažniausiai depresija slepiasi po širdies ir kraujagyslių ligomis, dvylikapirštės žarnos opa, urologinėmis problemomis. Melancholikai, sirgdami maskuojamąja depresija, gali skųstis skrandžio opa, atsiradusiais neurodermitais ir pan. Sangvinikai ir flegmatikai rečiau serga ligomis, sukeltomis nervinės įtampos.
3. Kad įveikti depresiją užtenka prasiblaškyti ir pralinksmėti.
Depresija, skirtingai nuo melancholijos ir širdgėlos, yra rimta liga, reikalaujanti medicininės priežiūros. Yra keletas aiškių požymių, kurie įspėja, kad reikia kreiptis į gydytojus: - bloga nuotaika, silpnumas, tampa labai sunku susikoncentruoti, pabundate jau būdami apimti melancholijos, slegia niūrios mintys; - niūri nuotaika neatitinka realios situacijos, kai liūdesiui ar nerimui nėra pagrindo; - sutrinka miegas, dieną jaučiatės mieguistai, tačiau naktį sunku užmigti, anksti prabundate ir nebegalite vėl užsnūsti; - savigrauža, bejėgiškumo jausmas, mintys apie savižudybę ir pan.
4. Gydytojai išrašys begalybę antidepresantų.
Sergant depresija antidepresantai toli gražu ne visada būtini! Svarbus kompleksinis gydymas: psichoterapija ir individualios dozės medikamentų. Pacientas negali būti gydomas didele doze vaistų. Jam būtini visi B ir C grupės vitaminai, folio rūgštis, kalcis, magnis, selenas, lecitinas.
Jokiu būdu negalima savarankiškai pasirinkti kokius psichotropinius medikamentus vartoti. Kai kurie iš jų gali sukelti priešingą reakciją ir pagilinti depresiją.
5. Depresija - blogos nuotaikos sinonimas.
Nebūtinai! Štai 10 plačiausiai paplitusių depresijos išraiškų: - stiprus nerimo jausmas, kankina liūdesys, nervingumas, apima pernelyg didelis susirūpinimas; - nuolatinis nuovargio jausmas, žmogus jaučiasi išsekęs, netenka svorio; - kamuoja pernelyg didelis susirūpinimas savo sveikata, įkyrios ir blogos mintys, kad gali sirgti vėžiu ar kt. sunkia liga. - pykta veido išraiška, paniuręs žvilgsnis, viskas aplinkui erzina. Pykčio protrūkius lydi ašaros, įžeidinėjimai, agresijos priepuoliai; - chroniškas nepasitenkinimo jausmas, žmogus nuolat skundžiasi bei verkšlena; -užslėpta depresija, kuri pasireiškia fiziniu negalavimu. Ji slepiasi po įvairiais susirgimais-širdies, skrandžio ir kt. ligomis. - išore žmogus atrodo geranoriškas, besišypsantis, tačiau po šia kauke slepiasi abejingumas, liūdesys, dvasinis skausmas. Labai pavojinga depresijos forma; - visiška apatija ir abejingumas supančiai aplinkai, nieko nesinori, niekas nedžiugina ir pan.; - prarandamas džiaugsmo jausmas, emocijų persisotinimas, dvasinė tuštuma. Šia depresijos forma sirgo daugelis didžių imperatorių bei sėkmingų verslininkų; -nepasitenkinimas savimi ir visu pasauliu, žmogus niekaip neranda sau vietos, nežino ko nori ir pan.
Tačiau kartais depresija gali būti ne tik negandų šaltinis, bet ir keliu sėkmės bei pripažinimo link. Pavyzdžiui, sirgdami lyriškąja depresijos forma, A. Puškinas ir J. V. Gėtė sukūrė geriausius savo šedevrus.
