„Žiguliukas“ be pagražinimų

Ži­gu­liu­kai, „ka­pei­kos“, „pir­mu­kai“, „vie­nuo­lik­tu­kai“ ir dar ki­taip va­di­na­mi so­vie­ti­niai ru­siš­ki au­to­mo­bi­liai jau ta­po le­gen­da. Pir­mie­ji VAZ nuo kon­ve­je­rio nu­rie­dė­jo 1970-ai­siais. Šiau­lie­tis Min­dau­gas Ža­la­lis da­lį sa­vo lais­va­lai­kio ski­ria šio nos­tal­gi­ja kve­pian­čio au­to­mo­bi­lio dva­siai iš­sau­go­ti.

Vai­kys­tės au­to­mo­bi­lis

Šiau­lie­tis Min­dau­gas Ža­la­lis, chor­meis­te­ris, kas­dien va­ži­nė­ja VAZ-21011 au­to­mo­bi­liu. Su to­kiu pat jis iš­mo­ko vai­ruo­ti dar sė­dė­da­mas tė­vui ant ke­lių.

„Jau še­še­rių me­tų pa­ts nu­vai­ruo­da­vau iki ko­lek­ty­vi­nių so­dų. Tai bu­vo ir pir­mo­ji ma­ši­na, ku­rią vai­ra­vau. Nos­tal­gi­jos ve­da­mas prieš me­tus nu­si­pir­kau to­kį pat ži­gu­liu­ką, ko­kį tu­rė­jo ir tė­vas“, – pa­sa­ko­ja M. Ža­la­lis.

Chor­meis­te­rio ži­gu­liai – 1978 me­tų. Jo va­rik­lio dar­bi­nis tū­ris – 1,3 lit­ro. Išo­rė ir vi­dus – ori­gi­na­lūs. „Da­bar jis šiek tiek ap­šiu­ręs, ta­čiau ne­su­rū­di­jęs, va­rik­lis pui­kiai vei­kia. Pla­nuo­ju jau iki ki­tų me­tų jį res­tau­ruo­ti. Jo­kio „tiu­nin­go“. No­riu iš­lai­ky­ti ori­gi­na­lu­mą“, – pa­sa­ko­ja vy­ras.

Ne­se­niai M. Ža­la­lis kel­tu plau­kė su šiuo au­to­mo­bi­liu į Stok­hol­mą. Ten mui­ti­nin­kai net do­ku­men­tų ne­tik­ri­no. Tik pa­plekš­no­jo per pe­tį, sa­ky­da­mi: tu­ri gra­žų au­to­mo­bi­lį.

Ži­gu­liu­ku be jo­kių ge­di­mų po Šve­di­ją pra­lė­kė 1100 ki­lo­met­rų: „Nie­kas ne­gen­da. Dėl vi­so pik­to stik­li­nę aly­vos įpy­liau, ta­čiau ir to ne­rei­kė­jo. Ku­ro „ry­ja“, kiek ir pri­klau­so pa­gal mo­de­lio ap­ra­šy­mą – 10 lit­rų.“

„Fiato“ kopijuoti

Ži­gu­liu­kų mė­gė­jo ga­ra­že šiuo me­tu darbš­čių ran­kų lau­kia dar vie­nas so­vie­ti­nis ste­buk­las – „ant­ru­kas“. Tai toks pat „pir­mu­kas“, ta­čiau su ka­ra­va­no ti­po kė­bu­lu.

M. Ža­la­lio sva­jo­nė ki­tą­met įsi­gy­ti ne­res­tau­ruo­tą, bet ir ne vi­sai su­rū­di­ju­sį ita­liš­ką „Fiat-124“. Nuo šio mo­de­lio bu­vo nu­ko­pi­juo­tas ir VAZ. Ko­pi­juo­ta li­cen­ci­juo­tai. Tiks­liau, 1966-ai­siais „Fiat“ Ru­si­jo­je pa­sta­tė ga­myk­lą, o po ket­ve­rių me­tų iš­lei­do pir­mą­jį VAZ-2101.

Ko­dėl „Fiat“? M. Ža­la­lis ma­no, kad grei­čiau­siai dėl to, jog „Fiat-124“ 1967 me­tais bu­vo iš­rink­tas Eu­ro­pos me­tų au­to­mo­bi­liu.

Sma­gu vai­ruo­ti be kom­for­to

Čium­pa­me už vai­ruo­to­jo du­re­lių ran­ke­nos – įleis­tos. Pas­ku­ti­nis ma­dos klyks­mas tuo­me­ti­nė­je so­vie­tų są­jun­go­je. Klak­te­li spy­na. Me­ta­li­niu gar­su po­kšte­li du­re­lės. Sau­gos dir­žas – ne­su­si­vy­nio­ja pa­ts. Jis tie­siog ka­bo, o il­gį rei­kia su­si­re­gu­liuo­ti pa­gal sa­vo ga­ba­ri­tus. Tie­sa, anks­čiau dir­žus įmon­tuo­da­vo ma­ši­nos par­da­vi­mo vie­to­je už pa­pil­do­mą mo­kes­tį. Nors eis­mo tai­syk­lės dir­žų jau rei­ka­lau­da­vo, ga­min­to­jas jų ne­mon­tuo­da­vo.

„Ži­gu­liu­kas“ už­si­ku­ria vos pa­su­kus rak­te­lį ne de­ši­nė­je, o kai­rė­je vai­ro pu­sė­je. Vie­nas myg­tu­kas už­deg­ti švie­soms, ki­tas – ap­švies­ti prie­tai­sų sky­de­liui. Va­rik­lis dar šal­tas, to­dėl rei­kia šiek tiek ati­da­ry­ti ku­ro sklen­dę – „po­dso­są“.

Čia ne­ver­ta dai­ry­tis oro pa­gal­vių. Taip pat nė­ra ir cent­ri­nio už­rak­to, sig­na­li­za­ci­jos, jo­kių stip­rin­tu­vų ar elekt­ri­nių lan­gų. Apie bor­to kom­piu­te­rį – nė ne­sap­nuo­ti. San­ka­ba mi­na­si minkš­tai. Bė­gį rei­kia „įstum­ti“. Vai­ras – pirš­to sto­rio. Ban­do­me rie­dė­ti, ta­čiau ten­ka pri­si­min­ti, kad vai­rą teks su­kti ir lai­ky­ti daug tvir­čiau, o stab­džiai veiks tik tiek, kiek ko­ja tu­ri jė­gos.

Pa­ka­ba kie­to­ka, nes minkš­tes­nė ne­bū­tų at­lai­kiu­si duo­bė­tų ke­lių.

„De­ta­lių tu­riu dar po­rai ži­gu­liu­kų, to­dėl ma­nau, kad juo il­go­kai va­ži­nė­siu“, – ti­ki­si se­no­jo au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas M. Ža­la­lis.

Alvydas Januševičius