Šiandien po ilgų diskusijų ir svarstymų Lietuvos Respublikos Ekonomikos komitetas pritarė „Via Baltica“ transporto koridoriaus projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos.
Savo sprendimu Ekonomikos komitetas Seimui siūlė kuo skubiau „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą pripažinti valstybinės reikšmės, nes „Via Baltica“ transporto koridorius (arba I koridorius) sutampa su Europos kelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Europos tarptautinis greitkelis E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto „Via Baltica“ partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias „Via Baltica“ yra svarbus Europos kelių tinklo I transporto koridoriaus (Talinas-Varšuva), jis yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale. Šiuo metu Europos Komisija pertvarko TEN-T kelių tinklo valdymą ir numato šį koridorių priskirti pagrindiniam tinklui.
Kaip teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, šio projekto pagrindiniai tikslai, kuriuos tikimasi pasiekti įgyvendinus projektą „Via Baltica“, yra nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judėjimą.
Modernizuoti automobilių keliai leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Vakarų bei Centrinės Europos šalių, taip pat gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą.
Tuo tikslu būtų sumažintos automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, taip pagerintume transporto paslaugų kokybę, sutrumpinant vežimo laiką, padidinant keleivių, krovinių srautą, projekto tikslus komentavo R. Žemaitaitis.
