Vidutinė avarijose patiriama žala išaugo, padidėjo draudimo įmokos ir išmokos, išsiplėtė Lietuvos automobilių parkas, atsirado daugiau galingesnių automobilių ir praktiškai išnyko pavasarinis draudimo pirkimo bumas. Tokias tendencijas vardija didžiausia šalyje draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, apžvelgusi laikotarpį nuo 2002 metų pavasario, kada vairuotojams buvo įvesta prievolė įsigyti civilinės atsakomybės draudimą.
„Prieš įvedant privalomąjį draudimą stebėjomės, kad užsienyje patekę į avariją vairuotojai tiesiog užpildo įvykio deklaraciją ir pasikeičia draudimo kompanijų kortelėmis, o šiandien tai tapo populiaria ir patogia praktika ir Lietuvoje. Nors 2002-aisiais vairuotojai privalomąjį draudimą pasitiko su šiokiu tokiu skepticizmu, šiandien šio draudimo nauda neabejojama – jis gelbsti klientus nuo daugybės rūpesčių, kurie užgultų pečius ir piniginę avarijos atveju. Skaičiuojame, kad per 11 metų laikotarpį atlyginome pusę milijardo litų dėl mūsų klientų sukeltų nuostolių pagal šią draudimo rūšį“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.
Statistika rodo, kad privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu yra apdrausta daugiau nei 90 proc. Lietuvos automobilių parko. „Šio draudimo rinka jau subrendo, o produktas tapo pakankamai standartizuotu, jį vairuotojams patogu įsigyti internetu. Dėl didėjančio automobilių parko ir konkurencijos, bendrovės kasmet apdraudžiamų automobilių skaičius nuo 2002 m. pavasario išaugo apie 30 proc. – iki 244 tūkst. automobilių“, – sakė Julius Kondratas.
Draudimui išleidžiama mažesnė darbo užmokesčio dalis nei 2002-aisiais
Vidutinė įmoka nuo 2002-ųjų padidėjo ketvirtadaliu, nuo 200 litų 2002-aisais iki vidutiniškai 248 litų šiandien. Šį augimą lėmė kelios priežastys. Pirma, per 11 metų ženkliai padidėjo draudimo suma (išmoka nukentėjusiajam). Pavyzdžiui, maksimali turto draudimo suma padidėjo 115 kartų – nuo 30 tūkst. litų iki 3,45 mln. litų. Dar daugiau – net 575 kartus, iki 17,26 mln. litų, per tą laiką išaugo maksimali draudimo suma, išmokama už asmens žalą.
Didžiausia „Lietuvos draudimo“ atlyginta žala pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turtui siekė 725 tūkst. litų, asmens žala - 270 tūkst. Lt. Užsienyje išmokėtų žalų dydžiai skaičiuojami milijonais: didžiausia išmokėta žala dėl vienos avarijos užsienyje siekė 2 mln. litų
Nuo 2002-ųjų beveik 40 proc. išaugo avarijose patiriama žala. Jeigu 2002 metais ji siekė vidutiniškai apie 1500 litų, tai šių metų pradžioje vidutinė išmoka jau buvo 2250 litų.
„Įdomu pastebėti, kad 2002-aisiais vidutinio dydžio darbo užmokestį (apie 1120 litų) gaunančiam vairuotojui privalomajam draudimui metų laikotarpiui tekdavo atseikėti maždaug penktadalį savo mėnesinio atlyginimo, tuo tarpu šiandien draudimas sudaro tik apie 10 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris siekia 2232 lito“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Automobilių parkas tapo didesnis ir galingesnis
Kasmet plėtėsi Lietuvos automobilių parkas, todėl šalies keliuose vyko daugiau avarijų. Skaičiuojama, kad nuo 2002 metų Lietuvos transporto parkas išaugo 60 proc. – nuo 1,3 mln. iki 2,18 mln. transporto priemonių. O vien pernai avaringumas Lietuvos keliuose padidėjo 5 procentais. „Lietuvos draudimo“ ekspertai taip pat pastebi, kad Lietuvos vairuotojai pradėjo važinėti galingesniais automobiliais. 2002 metais didžioji dalis – 58 proc. – automobilių turėjo 1301-1800 cm2 darbinio tūrio variklius, o tarp pastaraisiais metais apdraustų automobilių daugiausia – 40 proc. – sudarė transporto priemonės su 1801-2000 cm2 darbinio tūrio varikliais. Taip pat dusyk išaugo automobilių su 2001-2500 cm2 darbinio tūrio varikliais, bei beveik trissyk – su didesnio nei 2501 cm2 darbinio tūrio varikliais.
Pavasarinio draudimosi bumo nebeliko
Privalomajam draudimui įsigaliojus nuo 2002 m. balandžio mėnesio, draudimo kompanijos kiekvienais metais pavasarį fiksuodavo draudimosi bumą. Kovo ir balandžio mėnesiais buvo sudaroma 64 proc. visų metinių sutarčių. Tačiau palaipsniui šis bumas blėso.
2012 metais dauguma sutarčių buvo sudaryta balandžio ir gegužės mėnesiais, atitinkamai 13 ir 12 proc. nuo visų sutarčių. Tačiau, ekspertų teigimu, intensyvesnį pavasarį draudikams lemia ne istorinės aplinkybės, o žmonių įprotis būtent pavasarį įsigyti naują automobilį.
