Sigitas Stasaitis
Porelę Šiaulių policininkų supančiojo nelaiminga meilė - meilės trikampis, pasibaigęs peštynėmis, skyrybomis ir pareiškimu dėl sumušimo. "Pamanykit, - numos ranka ne vienas skaitytojas. - Meilės aistrų būna tarp visų profesijų žmonių. Kas čia naujo?" Oi neskubėkite daryti išvadų! Šis Šiaulių pareigūnų meilės trikampis, apie kurį norime papasakoti - netradicinis: jis pamilo... jį, o jis - jį!
Negana to, kad iš meilės susimušė du Šiaulių 2-ojo policijos komisariato darbuotojai, Šiauliuose dar neužmirštas incidentas, kai aukštas šio didmiesčio policijos pareigūnas seksualiai pasinaudojo pavaldiniu, buvusiu bejėgiškos būklės. Tyliai numarintas skandalas nukentėjusiam policininkui atnešė paaukštinimą tarnyboje, - už "supratingumą".
Siūlo galas - iš ligoninės
Prieš metus, pernai vasarą, Šiaulių 2-ojo policijos komisariato darbuotojas - pavadinkime jį Aldoniu P. - išėjo atostogų ir išvyko pailsėti į kurortą. Tik atostogos baigėsi liūdnai - vos grįžęs namo Aldonis buvo taip sumuštas, kad turėjo gultis į Šiaulių ligoninės traumatinį skyrių.
Kaskart, kai atvežamas sumuštas žmogus, ligoninės personalas praneša policijai - tokia tvarka. Nebuvo padaryta išimtis ir šį kartą, juolab kad pridaužytas policijos darbuotojas. Te pareigūnai žino ir aiškina, kas jų žmogų nuskriaudė. Taigi netrukus policijos tyrėjas pravėrė palatos, kurioje gulėjo Aldonis, duris.
"Mane sumušė Šiaulių 2-ojo policijos komisariato pareigūnas", - pareiškė nukentėjėlis. Aldonis pasakė skriaudiko vardą bei pavardę, tačiau nenorėdami pažeisti teisių į privatų gyvenimą, pavadinkime šį pareigūną Gintariu B.
"Vakare kažkas paskambino į duris, - gulėdamas palatos lovoje dėstė Aldonis. - Kai jas pravėriau, į butą įsiveržė senas mano pažįstamas Gintaris. Jis buvo labai piktas, triukšmavo, įžeidinėjo, galop mane smaugė, sumušė, grasino nužudyti!"
Aldonis nenorėjo atskleisti konflikto priežasčių, tačiau apklausę Gintarį, ištyrę šį keistą ir nekasdienį įvykį, pareigūnai sužinojo įdomių dalykų.
Kurorte - neištikimybės drama
Pasirodo, Aldonis su Gintariu yra gėjai. Tai, kad raštininko darbą dirbantį Aldonį traukia prie vyrų, bendradarbiai įtarinėjo seniai - visiems į akis krito jo švelnios moteriškos manieros. Tačiau komisariate visi labai nustebo išgirdę, jog Gintaris B., iš pažiūros labai vyriškas pareigūnas, neabejingas Aldonui.
Paslapčia susitikinėję vyrukai nebuvo pastebėti ir niekam neužkliuvo. Pernai pavasarį, vos sušilus pirmosioms vasaros dienoms, abu išėjo atostogų ir kartu išvyko į Palangą, kur apsistojo viename poilsio namų kambaryje. Atostogų dienos lėkė smagiai, kol vieną dieną trenkė žaibas. Perkeltine prasme. Iš miesto į poilsio namus kažko pasiimti užbėgęs Gintaris nustėro pamatęs, kad Aldonis į kambarį parsivedęs meilužį!
Kilo pavydo scena su visais skandalų dėl neišįtikimybės atributais: barniu, maldavimais dovanoti, grasinimais ir švelnios sielos Aldonio ašaromis. Niekas nepadėjo. Ne juokais susipykę meilužiai namo į Šiaulius grįžo atskirai.
Tačiau net ir po to Gintaris negalėjo draugui taip lengvai atleisti neištikimybės. Netrukus vakare jis užėjo pas Gintarį į namus ir buvusį mylimąjį sumušė. Matydamas, kad gali sulaukti baudžiamosios bylos už chuliganizmą, išsigandęs Gintaris irgi skubiai nulėkė prašytis paguldomas į ligoninę. Jis skundėsi silpnumu, pilvo skausmais - tikino esąs apsinuodijęs. O gal mėgintas nunuodyti, kas žino...
Iš tarnybos išvijo abu
"To dar betrūko - kad prisidirbusius gėjus taikytume", - už galvų griebėsi Šiaulių policijos vadovai. - Ar įsivaizduojate, kas mūsų laukia, jei žinia apie policijos darbuotojų muštynes dėl neištikimybės paklius į įvykių suvestines? Kitą dieną iš mūsų šaipysis visa Lietuva!"
Buvo rasta saliamoniška išeitis - "saldžiajai porelei" pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru.
Gėjai nėra kvailiai - abu puikiai suprato, jog pakliuvęs į viršininkų nemalonę policijoje - statutinėje tarnyboje - ilgai nedirbsi.
Aldonis iš policijos greičiausiai būtų buvęs išėstas už formalius kompiuterinės apskaitos pažeidimus. Gintariui - dar blogiau, jam grėsė būti išmestam su vilko bilietu kaip mušeikai ir chuliganui. Tad abu nuolankiai pasirašė pareiškimus, atidavė tarnybinius pažymėjimus ir netrukus tapo "laisvais žmonėmis".
Tačiau skandalui nurimus Gintaris ėmė graužti nagus paskubėjęs, per lengvai pasidavęs ir nusprendė kilti į kovą už savo teises.
Teisme nieko nepešė
Buvęs policininkas įsakymą jį atleisti iš tarnybos apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, paprašė įsakymą panaikinti. Vyrukas, žinoma, pateikė "rimtus" motyvus: pareiškimą jis, girdi, pasirašęs komisarų spaudžiamas, gulėdamas ligoninėje nuo vaistų pritemusia sąmone, dėl apsinuodijimo nevisiškai suvokdamas savo veiksmų esmę bei pasekmes.
Šiaulių policijos vadovai atsisakė tenkinti prašymą, tad su Gintariu sukryžiavo ietis teisme. Liudyti buvo pakviesti ligoninės medikai. Šiems paaiškinus, kad pacientas buvo ne psichinis ligonis, gydydamasis proto užtemimų neturėjo, teismas gudraujančio mušeikos skundą atmetė.
Tada gudruolis patikslino ieškinį, prašydamas laikyti jį atleistu iš policijos dėl pašlijusios sveikatos. Tokiu atveju buvusiam policininkui priklausytų bent nemenkos socialinės išmokos ir šiokia tokia pensija.
Tačiau medikų komisija konstatavo, jog išeidamas iš tarnybos Gintaris B. buvo sveikas kaip ridikas, ir šiemet balandį teismai padėjo tašką. Išsilaižęs Gintario B. padarytas žaizdas, Aldonis P. likimą pasitiko nuolankiai, nebandydamas bylinėtis.
Vakarėlyje nusitašęs užmigo
Šis homoseksualių Šiaulių policijos pareigūnų sukeltas skandalas kol kas paskutinis, bet tikrai ne pirmasis.
Prieš kelerius metus pravėręs Šiaulių apylinkės prokuratūros duris policininkas Jonas Jonaitis (nukentėjėlio vardas ir pavardė pakeisti) pareiškė norįs, kad jo netiesioginis viršininkas komisaras inspektorius Petras Petraitis (vardas ir pavardė taip pat pakeisti) būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už lytinį nusikaltimą. Pasak J. Jonaičio, P. Petraitis jį seksualiai išnaudojęs miegantį, tai yra pasinaudodamas bejėgiška būkle.
Pareiškėjas, žinoma, buvo paprašytas apie įvykį papasakoti nuodugniai.
Vienoje nuovadoje jaunesniojo inspektoriaus pareigas ėjęs J. Jonaitis porino, kad nuėjo pasilinksminti į proginį policininkų pobūvį. Policininkai bendravo ne tarnybos metu, nuošalioje salikėje, tad vyrai atsipalaidavo išlenkdami taurelę kitą.
Tai dabar, žinant, kas įvykę, galima spėti, jog Jonui gal kas specialiai pylė, kad jis pasigertų. Nežinia, ar tai tiesa, bet vakarėlio pabaigoje J. Jonaitis tikrai buvovisiškai nusitašęs. Nusvirduliavęs (o gal net specialiai pavedėtas - kas dabar bepasakys) į nuošalų kambarėlį, J. Jonaitis išsitiesė minkštasuolyje ir ištiesęs pavargusias kojas užknarkė.
Pabudo nuo keisto jausmo
Pabudo Jonas nuo keisto dirginančio jausmo tarpkojyje bei neįprasto garso: kažkas netoli ausies šnopavo ir čepsėjo, niurzgėdamas iš malonumo. Pramerkęs akis Jonas pašoko pamatęs, jog virš prasagstytų jo kelnių burna darbuojasi palinkusi P. Petraičio galva.
"Ką jūs darote?!" - akimirksniu išsiblaivęs suspigo J. Jonaitis. - Aš nenoriu, aš - ne toks, aš turiu šeimą, aš..."
Gašlūnas komisaras tokios jaunesnio kolegos reakcijos tikrai nesitikėjo. Jis kažką sumykė, jog nereikėtų įsižeisti, jis juk inspektoriui nepadarė nieko blogo, tai yra jokios žalos, na jei jam tai nepatinka, jis galįs nebelįsti. Po to incidento komisaras paskubėjo iš vakarėlio išgaruoti. J. Jonaičiui taip pat nebe miegas ir išgertuvės rūpėjo - apniktas slogių minčių jis irgi išvažiavo namo.
Nors dauguma žmonių dėl tokio potyrio kažin ar skųstųsi, J. Jonaitis buvo kitokios nuomonės. Artimiausią darbo dieną jis pravėrė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros duris.
Prokuroras atšaldė pareiškėją
Jaunesnysis inspektorius pareiškė, jog yra vedęs, tradicinės lytinės orientacijos, o P. Petraičio veiksmai jį moraliai traumavę, jis norėtų, kad komisaras inspektorius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už lytinį priekabiavimą, o gal net išžaginimą.
Sunkiai slėpdamas šypseną prityręs prokuroras greitai atšaldė nukentėjėlį. "Prisiminimai - ne įrodymai. Gal turite liudytojų? Nebent ant jūsų... na ant tos vietos liko kokių žymių nuo dantų, - maždaug taip dėstė prokuroras. - P. Petraitis tikrai neprisipažins. Skandalėlis kils baisus, bet dėl įrodymų stokos byla beveik be abejonės subliūkš. Ar pagalvojote, kaip po to reikės dirbti tame pačiame komisariate kartu su P. Petraičiu?"
J. Jonaitis apie tai pagalvojęs nebuvo. Gašlūnas smurto nenaudojo, bandydamas ekspertui rodyti čiulpimo žymes tik apsijuoksi. Nors apie netradicinę P. Petraičio lytinę orientaciją tarp policininkų kalbelės sklinda seniai, niekas iš kolegų liudyti neis - kas norės pyktis su komisaru? Visa tai pasvėręs jaunesnysis inspektorius be džiaugsmo išpėdino į savo nuovadą.
Kalbos tarp Šiaulių teisėsaugininkų, žinoma, buvo pasklidusios, bet greitai ir nurimo.
Bendradarbiai žiūri tolerantiškai
Gandai apie incidentą policininkų vakarėlyje pasiekė tuomet Šiaulių policijai vadovavusį Alfredą Vilbiką, tačiau gando į bylą neįsegsi. Kadangi niekas nesiskundė ir nereiškė pretenzijų, joks vidaus tyrimas atliekamas nebuvo.
Sklandė kalbos, kad lygiai taip, kaip J. Jonaičiui, nutiko ir vienam jaunam Šiauliuose dirbusiam televizijos žurnalistui. Padauginęs vakarėlyje ir užsnūdęs vyrukas pabudo nuo keisto jausmo - prasegęs kelnes P. Petraitis televizininkui darė lygiai tą patį, ką ir J. Jonaičiui. Žurnalistas buvo ne toks opus kaip policininkas P. Petraitis, jis nesijautė nukentėjęs ir niekur nesikreipė.
Laikas parodė, kad J. Jonaitis pasielgė protingai. Netrukus jis pakilo karjeros laiptais. Už J. Jonaičio paaukštinimą pasisakė ir įtakingasis P. Petraitis.
P. Petraitis - irgi ne kvailys. Pasimokęs jis į jokius lytinius skandalus nebeįsivelia, todėl kolegos seniai įprato į keistąjį bendradarbį žiūrėti tolerantiškai. Komisaras - vienišas senbernis, gyveno su mama. Vasarą per atostogas bendradarbiai stebėdavo gėlėtais marškiniais pasipuošusį Petrą slankiojantį Palangoje tose vietose, kur būriuojasi netradicinės pakraipos linksmi vyrukai.
