Pasaulinis žydų kongresas (PŽK), kuriam susirūpinimą kelia Europoje augantis antisemitizmas, ketina paraginti žemyno katalikų vyskupus atsiprašyti už tylą holokausto metais.
Niujorke įsikūrusio PŽK vadovas Israelis Singeris, šiuo metu besilankantis keliose Europos šalyse, teigė neseniai apie tai kalbėjęs su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir gavęs jo pritarimą.
Atsiprašymai galėtų būti panašūs į tuos, kuriuos jau yra paskelbusios Prancūzijos ir Vokietijos vyskupų konferencijos. Praėjusiame dešimtmetyje jos abi viešai atsiprašė už tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais nepakankamai padėjo žydams, kuriuos naciai masiškai vežė į mirties stovyklas.
"Mes norime, kad visos vyskupų konferencijos pasisakytų prieš antisemitizmą, kaip tai padarė Prancūzijos ir Vokietijos vyskupai", - sakė I. Singeris.
PŽK ir Jungtinių Valstijų žydų grupės kaltino Europos šalių vyriausybes, kad šios neskiria deramo dėmesio pastaraisiais metais išaugusiam ir, pasak jų, nerimą keliančiam prieš žydus nukreipto smurto proveržiui.
Keli JAV Kongreso nariai praėjusią savaitę garsiai kritikavo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos koordinatorių Javierą Solaną (Chavjerą Solaną), kuris neigė, kad Europoje kyla antisemitizmo banga.
Prancūzijos, kur gyvena didžiausios žydų ir musulmonų bendruomenės Europoje, pareigūnai pripažįsta, kad padažnėjo iš Šiaurės Afrikos kilusių musulmonų jaunuolių išpuolių, mat juos piktina Izraelio vykdoma politika.
1995 metais Vokietijos katalikų vyskupai paminėjo 50-ąsias Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išvadavimo metines ir ta proga paskelbė laišką. Jame katalikų ganytojai teigė vis dar nenusikratę naštos, kurią jiems užkrovė gimtosios Bažnyčios nesugebėjimas padėti žydams arba priešintis naciams.
Po dvejų metų prancūzų vyskupai meldė Dievą ir žydus atleisti Bažnyčiai už jų vyresnybės tylėjimą, kai į nacių mirties stovyklas iš Prancūzijos buvo išvežta 76 tūkst. žydų.
"Reuters"-BNS
