Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusį penktadienį Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos direktorius Kęstutis Šapalas teisingumo ministrui Vytautui Markevičiui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Į žurnalistų klausimą, kodėl pasirinko tokį sprendimą, K. Šapalas atsakė, jog atsitikus tokiam atvejui teisingiausia - atsistatydinti. Direktorius patikino jaučiąs dalį ir savo kaltės, tačiau ne mažesnį vaidmenį šioje situacijoje suvaidinęs finansų trūkumas, didelis nuteistųjų ir mažas darbuotojų skaičius... Į teiginį, jog paprastai kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis, K. Šapalas atsakė, jog įtampa auga, o nepakeičiamų žmonių nėra.
Šokas...
Dabar belieka tiktai priminti tai, ką jau antra savaitė skelbia žiniasklaidos priemonės: Alytaus GRPDK - didžiulis netikėtai išaiškintų nuteistųjų, užsikrėtusių ŽI virusu, skaičius. Šoką sukėlė jau pirmieji paskelbti duomenys, kuomet iš 80 tirtų kraujo mėginių net trisdešimt dviejuose nustatyti teigiami ŽIV rezultatai. Tačiau pradėjus tirti kitų kalinių kraują ši kreivė dar labiau šoktelėjo aukštyn. Paskutiniais duomenimis, šioje kolonijoje infekuotųjų skaičius pasiekė beveik pusantro šimto. Kokia nuotaika kolonijoje - aiškinti nereikia. Per švelnu būtų sakyti, jog nuteistieji sutrikę, išsigandę... Už pražūtingojo viruso nešiojimą ne mažiau susirūpinę ir tie, kurių kraujo tyrimo rezultatai neigiami. Keletas nuteistųjų tikino, jog nors žino savo kraujo tyrimo rezultatus, tačiau nėra įsitikinę, kad neužsikrėtę ŽIV. Esą šis kraupus faktas gali paaiškėti kiek vėliau, pakartojus kraujo tyrimą. Jie gerai žino, jog inkubacinis šio viruso laikotarpis - maždaug trys mėnesiai. Jie žino ir tai, jog badėsi adata, kuri galėjo būti užkrėsta...
Trūksta tik kibirkštėlės
Praėjusį penktadienį iš Alytaus GRPD kolonijos buvo paleisti keturi nuteistieji. Situaciją kolonijoje jie apibūdino trumpai - trūksta tik kibirkštėlės. Žmonės nežino ko griebtis, bijo valgyti iš "bliūdelių", nes netiki, jog šie gerai išplaunami. Sveikieji labai norėtų, kad išaiškinti infekuotieji būtų izoliuoti, tačiau kol kas sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Į laisvę išėję vyrukai džiaugėsi atsisveikinę su šia kolonija, nes neaišku, kaip įvykiai klostysis toliau.
- Jeigu čia būtų galima įsigyti tiek alkoholio, kiek dabar narkotikų, kaliniai vienas kitą išpjautų, - tikino vienas pašnekovų.
Paklaustas, ar nuteistieji nemėgina ieškoti kaltųjų ir su jais susidoroti, vaikinas atsakė, jog nustatyti užkrato šaltinį neįmanoma. Jie pritarė minčiai, jog pasitikrinti privalėtų kiekvienas nuteistasis, nors tikino, jog kaliniai ir taip žiną, kas šio viruso nešiotojas - to nuslėpti neįmanoma. Pašnekovai kaltino administraciją neveiklumu, tvirtino matą tik vieną išeitį - aprūpinti narkotikus vartojančius asmenis vienkartiniais švirkštais. Šiam teiginiui vėliau pritarė kitas kalinys, prisipažinęs jau 20 metų vartojąs narkotikus. Į tvirtinimą, jog tokiu atveju administracija prisidės prie narkomanijos plitimo, buvę kaliniai patikino, jog jau seniai tai vyksta... Jų teigimu, didžiąją narkotikų dalį įneša patys darbuotojai. Deja, kai šis klausimas vėliau buvo pateiktas K. Šapalui, šis atsakė, jog kalbos lieka kalbomis, tokį faktą reikia įrodyti. Nuteistųjų artimieji penktadienį, kaip ir paprastomis dienomis, būriavosi prie "zonos" vartų ir laukė pasimatymų. Viena jauna moteris, tądien spėjusi susituokti su kalinčiu draugu, prisipažino drąsiai laukianti ilgalaikio pasimatymo su vyru - šis sportuoja ir nevartoja narkotikų, todėl juo pasitikinti. Jaunoji patvirtino faktą, jog kiekvienas į pasimatymą atvykstantis žmogus ir jo atnešti maisto produktai bei asmeninio naudojimo daiktai kruopščiai patikrinami, tačiau visuomet yra išimčių. Kiti pasimatymų su kalinčiais artimaisiais nepabūgę žmonės pasakojo, jog pakanka kontrolieriui sumokėti ir tavo atnešti maisto produktai nebus pjaustomi, o tu pats nebūsi "čiupinėjamas"... Esą kontrolierius kaliniai privalo nuolat "vaišinti" (mokėti duokles - pradžiai 100 litų), tik tokiu būdu bus garantuota ramybė. Antraip kalinys bus nuolat tikrinamas, persekiojamas, paklius į baudos izoliatorių...
Visiems reikia pinigų
- Viską valdo pinigai. Pareigūnai - tokie patys žmonės, kaip ir mes visi. Juk ir jiems reikia pasistatyti namus, aprūpinti šeimas, - pusiau rimtai, pusiau su humoru tikino nuteistųjų artimieji ir sakė, jog norint šį procesą buvo galima sustabdyti jau seniai.
Esą kadangi pareigūnai tvirtina, jog narkotikų į koloniją įneša kalinių artimieji, ar nebūtų paprasčiau uždrausti maisto produktus ir siuntinius. Vietoj to į nuteistųjų asmenines sąskaitas jie galėtų pervesti daugiau pinigų, o šiems sudaryti galimybę kolonijos parduotuvėje įsigyti kuo įvairesnių (ir pačių pigiausių) maisto produktų, asmens higienos prekių, kitų reikalingų daiktų. Artimiesiems nereikėtų tampytis su krepšiais, išleisti nemažai pinigų kelionei, o pareigūnams tada nereikėtų nieko kaltinti... Taip yra užsienyje, tad kodėl to negalima pritaikyti mūsų įkalinimo įstaigose...
Grėsminga situacija - ne naujiena
Alytaus GRPDK direktoriaus pavaduotojas Juozas Adomaitis pripažino, jog kolonijai esant narkotikų apsuptyje (darbuotojai esą nespėjantys rankioti per tvorą mėtomų narkotikų paketėlių) su šia problema kovoti sunku. Kol kas sunku patikėti, jog AIDS šmėklos baimė bent vieną kitą nuteistąjį privers apsispręsti ir dėl savo sveikatos bei gyvybės atsisakyti žalingojo įpročio. Tai patvirtino patys narkotikus vartojantys vyrai. Vieno iš jų teigimu, koks skirtumas, nuo ko mirti - nuo narkotikų ar nuo AIDS, tad kam be reikalo kankintis...
Apie grėsmingą situaciją šioje įkalinimo įstaigoje dar šių metų pradžioje "Akistatos" puslapiuose atvirai pasakojo į laisvę išėjęs nuteistasis Vidmantas (vardas pakeistas). Tuomet jaunas vyrukas sakė, jog kiekvienas narkotikus vartojantis kalinys žino, kad "zonoje" kvaišalų gaus kada tik panorėjęs. Nuteistieji labiausiai pamėgę heroino bei amfetamino miltelius. Juos paprastai leidžiasi, nes taip greičiau pajunta "kaifą". Į klausimą, kaip nuteistieji apsirūpina švirkštais, Vidmantas tuomet atsakė šypsodamasis - vieno vienkartinio švirkšto užtenka pusei "lokalkės", t. y. 50-100 žmonių. Ir niekas nesibaimina, jog gali kuo nors užsikrėsti... Pašnekovas tąsyk nurodė tikslias narkotikų dozių kainas (pvz., vienas "kubas" heroino kainuoja 5 litus), pasakojo apie skolas, kurias "išaugina" narkotikai, apie tai, jog "meilė tarp vyrų Alytuje, kaip ir kitose įkalinimo įstaigose, - įprastas dalykas" ir išties nežmoniška, kai vienu kaliniu (kaip anksčiau paminėtu vienu švirkštu) naudojasi visa "lokalkė"... Tąsyk atviraširdis vaikinas sakė, jog minėtoje kolonijoje narkotikus vartoja gal net 90 procentų nuteistųjų. Po šios publikacijos į laikraščio redakciją kreipėsi vieno šioje kolonijoje bausmę atliekančio vaikino motina ir su pasibaisėjimu pripažino, jog panašią situaciją jai nupiešė sūnus. Moteris buvo labai išsigandusi, klausė, ką daryti, kaip gelbėti sūnų. Deja, redakcija galėjo patarti tiktai kreiptis į kolonijos ir Kalėjimų departamento vadovus.
Ruošiasi priimti naujus gyventojus
Tuo tarpu dar praėjusios savaitės pradžioje kalbinti Pravieniškių pirmosios SRPDK vadovai tikino jau beveik neabejoją, jog teks ruoštis naujų ŽIV infekuotųjų atvykimui. Mat pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus Jono Blaževičiaus įsakymą ŽIV infekuoti nuteistieji, kuriems teismo sprendimu paskirta atlikti bausmę bendrojo, sustiprinto ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose, siunčiami į minėtos įstaigos lokalinį sektorių. Šiuo metu šiame sektoriuje kali 31 asmuo. Infekuotieji įkurdinti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Kolonijos vyriausioji gydytoja Jakaterina Gurinovič tvirtino, jog kol kas problemų šie vyrai nekėlė, agresijos priepuolių, užpuolimų nepasitaikė. Tiesa, vienas nuteistasis dėl to, kad užsikrėtė ŽIV, bandė savo pyktį išlieti emocijomis, bet medikų nepuolė. Vis dėlto šie žmonės kelia padidintus reikalavimus, nori išskirtinių sąlygų - pagerintos mitybos, vitaminų, raminamųjų. Visa tai jiems skiriama, tačiau infekuotieji nenori suprasti, jog negalima be pertraukos vartoti vitaminus... Apie tai prieš porą metų jiems kalbėjo ir AIDS centro gydytoja Janina Rakickienė. Susirgę šie nuteistieji gydomi vietoje, tačiau jeigu pareiškia norą, vežami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
P. Kiušo teigimu, kolonija šiuo metu pajėgi apgyvendinti ne daugiau kaip 45 ŽIV infekuotus asmenis.
Toks ŽIV protrūkis išgąsdino ir kitų kolonijų nuteistuosius bei juos prižiūrinčius pareigūnus. Tačiau patikrinus per 650 Marijampolės, Pravieniškių bei Vilniaus įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų kraują, ŽIV infekcijos nerasta. Beje, kraują tikrinosi ir kai kurie pareigūnai.
Ieškomas užkrato šaltinis
Kalėjimų departamento direktorius Jonas Blaževičius "Akistatai" sakė, jog šiuo metu Alytuje dirba Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros tarnybos, SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro bei AIDS centro gydytojai. Jie nuteistuosius šviečia profilaktikos klausimais, aiškina minėtos ligos pasekmes, bando nustatyti šio viruso užkrato šaltinį, seka, kaip vyksta nuteistųjų tyrimas. Medikai turi tikslą nustatyti nuteistųjų, įtariamų užsikrėtus ŽI virusu, kontaktus su kitais asmenimis.
Kalėjimų departamento direktorius patikino, jog palyginus su kaimyninėmis respublikomis, mūsų šalyje situacija nėra tokia grėsminga. Štai Latvijos kolonijose kali daug mažiau nuteistųjų, tačiau tarp jų išaiškinta per 300 ŽIV infekuotų asmenų. Dar daugiau jų yra Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje... Deja, tuo nereikėtų džiaugtis. Be to, neaišku, kokius rezultatus gautų medikai, ištyrę atsitiktinai, tiesiog gatvėje sutiktų žmonių kraują... Ko gero, jie nebūtų džiuginantys... J. Blaževičiaus teigimu, susiklosčiusią nepalankią situaciją nulemia faktas, jog nuteistieji gyvena kareivinių tipo patalpose, didžiule mase, lyg Gariūnų turguje, jų gyvenimo būdas - kolektyvinis. Štai Marijampolės ir Alytaus GRPD kolonijos vienu metu gali sutalpinti po 1 316 nuteistuosius, o dabar čia gyvena beveik po du tūkstančius. J. Blaževičius pripažino, jog užsieniečiai susidoroja su šia problema tik dėl to, jog ten kaliniai gyvena po vieną du kamerose, o ne taip, kaip pas mus - didžiuliais būriais. Deja, sukurti nuteistiesiems tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra Vakarų Europos valstybių kalėjimuose, nėra paprasta, nes tam prireiktų milžiniškų lėšų, o jų valstybei šiuo metu labiausiai trūksta.
Praėjusį penktadienį Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo teisingumo ministras Vytautas Markevičius, kalėjimų departamento direktorius Jonas Blaževičius, AIDS centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Po šio susitikimo teisingumo ministras patvirtino, jog Alytaus GRPDK direktorius pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, tačiau sakė neskubėsiąs tenkinti šio prašymo, nes pirmiausia reikia nustatyti susiklosčiusios grėsmingos situacijos priežastis. Kolonijos vadovui gali būti pritaikytos griežtesnės priemonės nei atleidimas iš darbo savo noru. Jis paminėjo kolonijos administracijos aplaidumą, nepakankamą bendradarbiavimą su operatyvinėmis tarnybomis, policijos komisariatu...
