Remigijus RAINYS
Kasmet, prasidėjus ganiavai, šalyje nuvilnija galvijų vagysčių iš Ganyklų banga, kuri neatslūgsta iki pat pirmųjų šalnų. Tai vienur, tai kitur ūkininkai po nakties vietoj savo karvių ir jaučių randa tik "ragus ir nagus", o veršeliai ir telyčios dažniausiai dingsta be jokių pėdsakų. Niekdariai jaunus gyvulius užmuša be jokių skrupulų ir, nesunkiai įsivertę į lengvųjų automobilių bagažines, nuvažiuoja.
Jonavos rajone nuo ganiavos pradžios užregistruoti jau septyni galvijų vagysčių atvejai. Daugiausia gyvulių pavogta su Kėdainių rajonu besiribojančiose Kulvos ir Žeimių seniūnijų teritorijose. Kol kas išaiškinta tik viena veršio vagystė Kulvoje. Keturi vietos jaunikaičiai šventė vieno iš jų devyniolikos metų sukaktį, o kai sutemus ant stalo išseko paskutinis svaiginančio gėrimėlio butelaitis, sukaktuvininkas su savo bičiuliais be jokio sąžinės graužimo atrišo netoliese besiganiusį jautuką ir pardavė kiek tolėliau gyvenančiam kaimynui už 150 litų. Gavę pinigus jaunuoliai išsikvietė taksi ir visą "uždarbį" praūžė Jonavos baruose. Deja, jau kitą rytą ketvertuko laukė sunkios pagirios policijos komisariato areštinėje. Kadangi visi vaikinai į policijos akiratį pateko pirmą kartą, o jų tėveliai solidariai atlygino nuostolius, pavardžių šį kartą neminėsime, juo labiau kad galvijų vagysčių tyrimuose besispecializuojantis Jonavos policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnysis inspektorius Anatolijus Gavrilovas prognozavo, jog pirmakarčius vagišius teismas greičiausiai nubaus lygtiniu nuosprendžiu arba bauda. Galvijų vagystės priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, gal todėl ir norinčiųjų pasimėgauti "nemokama" mėsele nemažėja.
Kita vertus, nors Policijos departamentas kiekvieną pavasarį įpareigoja rajonų policijos komisariatus imtis prevencijos ir mokyti ūkininkus saugoti savo gyvulius, daugelis galvijų augintojų nesiima net elementariausių atsargumo priemonių. Kažkodėl Lietuvos kaimo gyventojai savo gyvulių, kainuojančių nuo 600 iki 2 000 litų, nelaiko brangiu turtu ir elgiasi taip, lyg padėtų atitinkamą sumą viduryje lauko ir tikėtųsi, kad niekas nepaims. Mūsuose jau gerokai užmiršta klasikiniuose kūriniuose apie tarpukario kaimą dažniausiai sutinkama skerdžiaus ar piemens profesija, kurios atstovai anuomet išspręsdavo visas ne tik gyvulių, bet ir naminių paukščių apsaugos problemas. Žinant, kiek šalyje bedarbių, atrodytų, kad pasisamdyti piemenį ar žąsiaganį nesunkiai išgalėtų net vidutiniškai pasiturintis ūkininkas. Kita problema, kad jau nebeliko bendrų ganyklų, ūkininkams grąžintose žemėse pievų ir ganyklų rėželiai išsimėtę toli vienas nuo kito, o kartais būna net už keliolikos kilometrų nuo namų.
Kantrybė Žeimių seniūnijos gyventojams trūko po paskutinės vagystės Kuigalių kaime, kai prieš dvi savaites 73 metų ūkininkas Juozas Ežerskis po nakties pasigedo netoli buvusios fermos besiganiusios veršingos telyčios. Vakare į kitą pievos plotelį savo gyvulį perkėlęs senolis rytą tik po ilgokų paieškų jo griaučius aptiko prie elektros perdavimo linijos. Prie stulpo pririšta veršinga telyčia buvo užmušta ir gana profesionaliai išmėsinėta. Gyvulio oda buvo nupjauta iki pat ausų ir ant žemės mėtėsi tik galva, kanopos bei viduriai. Kažkas, matyt, išbaidė niekadarius, nes jie paliko nenupjautą vieną kumpį.
Žeimių seniūno Fausto Pilipavičiaus ir apylinkės policijos inspektoriaus Valdo Zabrodino iniciatyva gyventojų susirinkimuose nuspręsta sudaryti grupes ir paeiliui budėti naktimis. Kuigalių kaime trijose grupėse susibūrę ūkininkai po du patruliuoja jau beveik savaitę. Pagal sudarytus grafikus, kiekvienai porai bemiegę naktį tenka praleisti kartą per savaitę ar dvi, priklausomai nuo grupės narių skaičiaus. Taip šeši kuigaliečiai kasnakt budi trijose pavojingiausiose teritorijose: palei Kėdainių rajono ribą, nuo buvusios fermos iki sąvartyno bei nuo plento iki senojo žvyrkelio. Pasak Juozo Ežerskio, jis savo saugomas valdas pradžioje apvažiuoja dviračiu, vėliau kai kur pasivaikščioja pėsčiomis, o galop drauge su porininku Alvydu Kiaune, kurio pernai buvo papjautos ir išmėsinėtos net dvi karvės, dar pavažinėja automobiliu ir įsitaiso pasaloje pamiškėje. Budėjimas tęsiasi iki pusės keturių ar net ketvirtos valandos ryto, kol visiškai išaušta. Kiti buvusio Barupės tarybinio ūkio gyventojai "sargybon" vyksta kas kaip: traktoriumi, kaip Jonas Paškevičius, ar automobiliu drauge su Jonavoje besimokančiu sūnumi Rimu, kaip Česlovas Kleveckas. Nors vyrai oficialiai teigia, kad geriausiu atveju jie sargybon pasiima tik išsipjautas lazdas ar botagus, o apie pastebėtus įtartinus automobilius ir asmenis policiją informuoja mobiliaisiais telefonais, tačiau kalbinti jaunesnieji prasitarė, jog drąsiau jaučiasi turėdami vieną kitą tegul ir dujinį "šaunyką". Net senoliai teigia, jog ginklą prieš galvijų vagis panaudotų nedvejodami, todėl tokiems naktiniams atklydėliams, kaip neseniai soduose su automobiliu už cisternos pasislėpusiam kėdainiškių ketvertukui, tvirtinusiam, jog čia atvažiavo toliau nuo pašalinių akių išgerti butelaitį, ateityje derėtų būti atsargesniems ir ūžauti savo rajono žemėse, juo labiau kad Jonavos teisėsaugininkams žinomas jų automobilio registracijos numeris ir tikrinama, ar atvykėliai nesusiję su galvijų vagystėmis.
Nors policijos pareigūnai tikina, kad galvijų vagysčių pėdsakai veda į Kėdainius, vietiniai gyventojai mano kitaip. Jie įtaria savo kraštiečius, teauginančius vos vieną kitą gyvulėlį, bet nuolat mėsa prekiaujančius turguose. Tačiau nepagautas - ne vagis, tad belieka rūgoti vietinius "metalistus", naktimis surenkančius ganyklose paliktas metalines talpas gyvuliams girdyti ar iš lauko virtuvių vagiančius aliumininius puodus.
Pernai ūkininkas Ervinas Naujokas iš po nakties pasigedo prie pat namų besiganiusio per 200 kilogramų svėrusio jautuko, tad nuo to laiko smulkesnius gyvulėlius kas vakarą parsivaro į pakabinama spyna užrakinamą tvartą. Tačiau ir tai negarantuoja visiško gyvulių saugumo.
Šiemet Jonavos rajone jau užregistruotas atvejis, kai keturis kartus teistas Rimantas Lauženeckas iš Upininkų kaimo pavogė kaimynystėje gyvenančios močiutės ožką. Jis ją iškėlė per tvarto langelį.
Turtingesnieji gyventojai savo ganyklas aptveria tvora ir naktimis paleidžia lakstyti piktus vilkšunius. Prieš kelerius metus Kulgailiuose, kur masiškai buvo vagiamas tebeegzistuojančios žemės ūkio bendrovės turtas, bandė patruliuoti ir medžiotojai, tačiau juos varžydavo daugybė taisyklių, pagal kurias, pavyzdžiui, medžioklinį šautuvą reikėdavo būtinai laikyti dėkle ir neužtaisytą, o tai gerokai sumažindavo jo panaudojimo galimybes ir patruliavimo efektyvumą.
Net penkios gyventojų savisaugos grupės įsikūrė pačiame Žeimių miestelyje, tad dabar jo apylinkėse kasnakt patruliuoja net dešimt vietos gyventojų. Civiliniai patruliai ne tik saugo ganyklose besiganančius galvijus, bet ir sudrausmina naktibaldas bei padaužas. Kaimynų žodis dažnai būna veiksmingesnis nei dabar gerokai dažniau į reidus šioje seniūnijoje išsiruošiančių policijos pareigūnų pasirodymas. Naktimis Žeimių seniūnijos ganyklų pakraščiais ir pamiškėmis važinėjantys dviratininkai, automobilistai ir traktorininkai, reikia manyti, gerokai sutrikdė galvijų vagišius, mat nuo birželio 5-osios šiose apylinkėse neužregistruota nė vienos galvijų vagystės. O štai kaimyninėje Kulvos seniūnijoje prieš kelias paras vėl dingo prie pat namų besiganęs veršelis.
