Nepaisant finansinių sunkumų ir poreikio konsoliduotis, Vokietijos biotechnologijų sektoriaus padėtis, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra gana nebloga, rašo dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung".
Vokietijoje yra 360 biotechnologijų įmonių - daugiau nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje.
"Ernst & Young" parengtos metinės sektoriaus ataskaitos duomenimis, 2002 metais biotechnologijų įmonių investicijos sumažėjo 11 proc. - iki 1,09 mlrd. eurų, tačiau jos buvo didesnės už 1,01 mlrd. eurų siekusią apyvartą.
Teigiama, kad 13 tūkst. žmonių įdarbinantis sektorius pergyvena pereinamąjį laikotarpį, atskirsiantį grūdus nuo pelų. "Konsolidacija nebūtinai reiškia, kad nuolat mažės biotechnologijų įmonių skaičius, - teigė "Ernst & Young" ekspertas Siegfriedas Bialojanas (Zygfridas Bialojanas). - Dažnai tiesiog pakanka subalansuoti sąnaudas". Ekspertas pridūrė, jog "tyrimus, kuriuos pradeda nemokiomis tampančios bendrovės, paprastai tęsia kitos įmonės".
Psichologinis barjeras buvo įveiktas praėjusiais metais, kai Vokietijos įmonė "Medigene" gavo leidimą tiekti rinkai kovos su vėžiu medikamentą "Leuprogel".
Reikia nepamiršti, kad daugelis Vokietijos biotechnologijų įmonių buvo įsteigtos praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir dar nespėjo sukurti rinkai tinkamų produktų. Tačiau 2002 metais buvo vykdomi 60 gaminių klinikiniai tyrimai, kuriuos užbaigus galima gauti tiekimo leidimus.
Didžiausia problema ir toliau lieka nepakankamas finansavimas. Be to, padėtį dar labiau apsunkino padidėjęs rizikos kapitalo įmonių atsargumas.
Nors ir kalbama, kad talentingiausius Vokietijos specialistus prisivilioja Jungtinės Valstijos, vietinėms biotechnologijų įmonėms kol kas pakanka kvalifikuotų mokslininkų ir laborantų.
ELTA