Teisingumo ministerija gauna daug gyventojų paklausimų dėl paveldėjimo reglamentavimo. Ministerija informuoja apie pagrindines paveldėjimo santykių reguliavimui skirtas normas, numatytas galiojančiuose teisės aktuose.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi vadovaujantis mūsų šalyje galiojančiais teisės aktais, paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą. Pagal įstatymą yra paveldima tais atvejais, kai nėra sudaryto testamento arba tiek, kiek testamentas nepakeičia įstatymu nustatyto paveldėjimo reguliavimo.
Jei asmuo turtą paveldi pagal įstatymą, Civiliniame kodekse yra numatytos įpėdinių eilės. Nesant pirmos eilės įpėdinių, turtą paveldi antros eilės įpėdiniai ir atitinkamai tolesnių eilių įpėdiniai, jei nėra pirmesnių eilių įpėdinių. Jei yra sudarytas testamentas, turto paveldėtojai yra testamente nurodyti asmenys.
Teisingumo ministerija primena, kad testamentą galima nuginčyti. Asmuo, norintis nuginčyti testamentą, turi kreiptis į teismą. Minėtą ieškinį teismui gali paduoti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo arskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai be teisės nuginčyti testamentą paveldėtojui sudaro galimybę kreiptis į teismą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo. Bendra įstatymo norma sako, kad priimti palikimą amuo privalo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Daugiau informacijos paveldėjimo klausimais - Civilinio kodekso 5 - oje knygoje.
