Didžiausio kultūros ir meno kūrėjų bendruomenės atgarsio sulaukia dvejų metų kadenciją baigiančios Kultūros ir meno tarybos sprendimai dėl valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams, nors ši Kultūros ministerijos patariamoji institucija nuveikė ir kitų reikšmingų su kultūros politikos formavimu susijusių darbų.
Tai ketvirtadienį (02.27) po baigiamojo tarybos posėdžio teigė Tarybos pirmininkas Valentinas Sventickas, pabrėždamas, kad dažnai vieši priekaištai dėl valstybės paramos paskirstymo remiasi stipendijų skyrimų pakopinės tvarkos nežinojimu, neįsigilinimu į patariamųjų ekspertų komisijų vaidmenį.
Tačiau, pasak V. Sventicko, taryba sutinka su kai kuriais žiniasklaidos ir kultūros žmonių bendruomenės pastebėtais valstybinių stipendijų skyrimo trūkumais - kad kartais skirta stipendija tampa priedu prie atlyginimo, kai stipendininko kūrybinė programa ir tiesioginis iš biudžeto apmokomas darbas kone sutampa, taip pat kad yra kultūros ir meno kūrėjų, kuriems stipendija buvusi skirta keletą kartų arba pratęsta. Viešos pastabos, pasak V. Sventicko, verčia elgtis principingiau.
V. Sventickas pažymėjo, kad būtina parengti kompiuterinę duomenų bazę su visomis žiniomis apie anksčiau paskirtas ir gautas stipendijas, jų pobūdį ir trukmę, taip pat kad reikia tikrinti pareiškėjų teikiamas žinias apie save.
Taip pat baigiamajame tarybos posėdyje V. Sventickas paminėjo ne visada sklandų Kultūros ir meno tarybos bei Kultūros ministerijos bendradarbiavimą - pirmininkas teigė, kad kai kuriais klausimais ministerija nepaisė tarybos kaip vieno svarbiausių visuomeninių konsultantų vaidmens ir nesitarė su ja dėl kai kurių konfliktiškų ir gausiai komentuojamų kultūros gyvenimo įvykių - pavyzdžiui, Lietuvos kamerinio orkestro vadovo Sauliaus Sondeckio pareiškimo, dėl Kauno dramos teatro ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos problemų, įtemptų ministerijos santykių su meno kūrėjų organizacijomis.
V. Sventickas apgailestavo, kad tarybai nebuvo deramai pristatyta rengiama Teatro ir koncertinių organizacijų įstatymo koncepcija, Seimui pateiktos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymų pataisos, nebuvo pasiūlyta aptarti Meno kūrėjų ir organizacijų įstatymo pataisų bei paramos jauniesiems menininkams programos ir kitų svarbių strateginių kultūros politikos klausimų.
Kultūros ir meno tarybos pirmininkas pristatė ir kai kuriuos svarbiausius šios visuomeniniais pagrindais veikiančios institucijos pasiekimus: Vyriausybės meno premijų atnaujinimą, 2002 metų sausio mėnesio pokalbį su LRT taryba ir vadovais, po kurio, pirmininko teigimu, atsirado pokyčių šios televizijos kultūros pristatyme. Taip pat pirmininkas išskyrė Šiuolaikinio meno centro veiklos analizę, Nacionalinės dailės galerijos koncepcijos aptarimą ir tvirtinimą, nesutarimų dėl Frankfurto knygų mugės scenarijaus išsprendimą.
Kaip teigė spaudos konferencijoje dalyvavusi kultūros ministrė Roma Dovydėnienė, Kultūros ir meno taryba užima labai svarbią sprendimų priėmimo mechanizmo, kurio principų tobulinimui ir skaidrumui ministerija skiria itin didelį dėmesį, vietą.
Labai svarbu, pasak ministrės, yra ne tik tai, kad Taryba yra didžiausia ministerijos patariamoji institucija, bet ir tai, kad ji tampa laidininku tarp kultūros ir meno bendruomenės bei ministerijos, leidžiančiu suderinti valstybės bei šios bendruomenės interesus, priimant visai šalies kultūrai ir menui svarbius sprendimus.
Pagal 2001 metais priimtus nuostatus, Kultūros ir meno tarybą sudaro 15 narių, iš kurių 7 deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną - Kultūros savivaldos kolegija, Muziejų asociacija, Bibliotekų taryba, 5 narius skiria kultūros ministras.
Kultūros ir meno taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo klausimus.
BNS
