Ruošdamiesi išvykti ilgam laikui atostogų, šaldytuvą nusprendėme išjungti. Prasidėjo didysis "valymas". Atsidarę "Minsko" šaldymo kamerą, ištraukėm iš jos maišelį su vištų galvomis ir kojomis. Prisiminiau savo pažįstamą, gyvenusį viršutiniame aukšte, kuris laikė šunį. Reikia pasakyti, kad gan ilgą laiką tas mano pažįstamas vertėsi įvairiais "bizniukais". Paėmęs maišelį su vištų galvomis užlipau į viršų, bet pažįstamo namuose nebuvo. Nieko bloga negalvodamas maišelį pakabinau ant jo buto durų rankenos ir grįžau namo. Po poros valandų mudu su žmona išvykome.
Grįžęs daugiau nei po mėnesio aplankiau pažįstamą, ketindamas sužinoti, ar patiko jo šuniui vištų galvų sultinys, bet išgirdau savo adresu tokią tiradą keiksmų, kad net apstulbau. Žodžiai "asilas" ir "kvailys" joje buvo patys švelniausi kreipiniai. Paaiškėjo, jog pažįstamas, prisižiūrėjęs videofilmų apie mafiją ir jos "darbo" metodus, mirtinai išsigando ir keletą savaičių slapstėsi (matyt, tam turėjo priežasčių) nuo "berniukų". Radinį ant buto durų rankenos jis išsiaiškino savaip...
