Remigijus RAINYS
Pastarosiomis dienomis Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijoje esančiame Viržonių kaime neįprastai tylu. Daugiau nei kilometro ilgio spinduliu išsimėčiusių vienkiemių gyventojai ir anksčiau ne kasdien lankydavosi vieni pas kitus, o dabar net pačiame vidurdienyje linkę neišeiti iš namų ir keliais kabliais užsikabina lauko duris. Vietos gyventojai tarpusavyje stengiasi bendrauti tik mobiliaisiais telefonais ir nedrąsiai artinasi net prie kiekvieną ketvirtadienį čia atvažiuojančios autoparduotuvės, nors jos vairuotojas ir pardavėjas visiems pažįstamas jau ne vienerius metus. Vieškeliu į Vadoklius pravažiuojančius nepažįstamus automobilius kaimiečiai nulydi įtariais žvilgsniais. Ir lengviau atsidūsta, kai tie nepasuka į jų sodybą vedančiu apsnigtu keleliu.
Taip šio ir aplinkinių kaimų gyventojus įbaugino vos poros savaičių senumo įvykiai, kai pensijas atnešusi paštininkė vienoje sodyboje aptiko užmuštą jos šeimininką Petrą Franskevičių (87 m.). "Akistatoje" šis įvykis plačiai aprašytas, todėl tik priminsime, kad smarkiai sumušta P. Franskevičiaus sesuo Marytė (82 m.) atskubėjusiems teisėsaugininkams sakė, kad brolį mirtinai sužalojo pilku automobiliu atvažiavę trys jaunuoliai. Plėšikai iš pradžių papurškė jam į veidą dujų, o paskui atsitempė į varganą pakrypusį būstą ir partrenkę ant grindų surišo, mušdami reikalavo 700 litų. Įsibrovėliai taip pat pargriovė ir surišo Marytę, o po to ėmė metodiškai krėsti namus ieškodami grobio. Keliose vietose suradę paslėptus 500 litų, banditai pagaliau išsinešdino. Jų iki šiol tebeieško Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnai.
Tad artimiausios brolio ir sesers kaimynės Aldona Lukošaitienė su dukra Erika net pačiame vidurdienyje nesutinka net praverti durų ir pasikalbėti apie nesenus įvykius. Moterys tikina, jog pastaruoju metu kiekviena naktis - tai neįtikėtinas išbandymas baime, nes banditai gali sugrįžę įsibrauti į bet kurią sodybą. Aiškėja, kad veikiausiai ta pati gauja P. Franskevičių skriaudė nuolat, todėl neabejojama, kad tai kažkur šiose apylinkėse gyvenantys nusikaltėliai. Žmonės baiminasi, kad praradusi nuolatinį savo pajamų šaltinį gauja gali ieškoti kitos panašios aukos.
Kita Petro ir Marytės kaimynė Julė Tomašiūnienė tikina, kad P. Franskevičius ne kartą jai skundėsi savo bėdomis ir ji nuolat ragino vyriškį kreiptis į teisėsaugininkus, tačiau kaimynas bijojo keršto. Julė pati plėšikų nebuvo užpulta, nors ją vargu ar apgintų net visi keturi jos šuneliai. Visus ūkio darbus mokanti našlė filosofiškai svarstė, kad išgerti mėgęs vyras ją mušdavo vos ne kasdien, todėl fizinis skausmas jos negąsdina. Anksčiau ant aukšto ji laikydavo specialiai apsiginti paruoštą kažkokį "daikčiuką", o dabar labiau pasikliauna tik durų užraktu. "Akistatos" korespondentų automobiliui įvažavusįjį J. Tomašiūnienės kiemą, namo durys buvo neužrakintos - ji sumaišė su panašiu draugės, turėjusios užsukti pasiimti nagingos moters padarytų pavalkų arkliui, automobiliu, ir tik todėl nesuskubo suktelėti rakto. Anot Julės, šiomis dienomis pensijas nešiojančią paštininkę lydėjo policijos pareigūnas, kuris po to ilgai vakarodavo tai vienoje, tai kitoje sodyboje, tačiau plėšikai taip ir nepasirodė.
Nors pastarosiomis dienomis teisėtvarkininkai šiose apylinkėse lankosi dažniau, tačiau kol įtariamieji žmogžudyste dar laisvėje, baimė iš Viržonių neišsikrausto. Kituose aplankytuose vienkiemiuose tą dieną buvo taip tylu, kad atrodė, jog jų šeimininkų nėra namie, tačiau sujudėjęs užuolaidos kraštelis ar po kažkieno kojomis netyčia sugirgždėjusios grindų lentos išdavė, kad prašalaičiai čia nepageidaujami.
Tačiau netrukus vieškelyje sutiktas Vytautas Giedraitis kiek praskaidrino niūrią nesvetingumo atmosferą, patikindamas, jog jo namų durys nerakinamos nuo tada, kai jis čia atsikėlė - bene 25 metus. Linksmo būdo vyriškis sakė, kad užpuolikų nebijo ne todėl, kad jo namuose nebūtų ko plėšti. Tiesiog dviejų galų troboje gyvena nemažai artimų žmonių, kurie bet kuriuo momentu atskubės į pagalbą.
Tik P. Franskevičiaus ir jo sesers valdos iš tiesų beveik ištuštėjusios. Po kiemą sukiojasi tik šeimininkus praradę šuneliai, kurie prašalaičių ne tik kad nebeaploja, bet pabrukę uodegas slepiasi visuose pašaliuose. Dabar jau vienintelę šių sukrypusių valdų šeimininkę Marytę Pranskevičiūtę jos dukterėčia Ona Bakevičienė išsivežė į savo namus Surviliškyje. Moteris tikisi, kad jos šeimoje senolė atsigaus ir sustiprės.
