Sigitas STASAITIS
Senutė Marija Jančauskienė sako, jog išgyveno bombardavimus, vokiečių nelaisvę, rusų žiaurumą bei pokario skurdą, tačiau tokios apgavikės kaip Aldona Bulyginienė per savo 77 metus dar nebuvo mačiusi. Rugsėjo pabaigoje į kuklų M. Jančauskienės kambariuką, esantį mažame nuosavame name Dvaro gatvėje, pasibeldė nepažįstama vidutinio amžiaus moteris. Atėjūnė M. Jančauskienei pasiūlė pigiai pirkti malkų. Senutei malkų nereikėjo, tačiau ji pasiūlė užsukti vėliau - pasiteirausianti Šiauliuose gyvenančios dukros, gal ji pirktų. Nepažįstamoji pažado neužmiršo, po kelių dienų vėl mygo pensininkės durų skambutį. Nors dukra irgi atsisakė malkų, M. Jančauskienė įsileido tokią gerą moterį - vargsta eidama per žmones, rūpinasi, kad žiemą nešaltų. Žodis po žodžio, moterys susipažino ir išsikalbėjo. Nepažįstamoji pasisakė esanti Virga, ant lapelio užrašė savo telefono numerį ir pasiūlė be varžymosi kreiptis pagalbos, jei tik ko prireiktų. Dėkinga Marija viešniai pasiūlė arbatos ir ėmė guostis sunkiu gyvenimu. Pensininkė papasakojo, kaip per karą buvo išvaryta į Vokietija, kur prarado naujagimį, sunkiai dirbo. Neseniai ji išgirdusi, kad dabar už tą darbą Vokietija moka kompensacijas, tačiau ji nežinanti, kur kreiptis. Paslaugioji "Virga" tuoj pasisiūlė padėti. Išsitraukusi mobiliojo ryšio telefoną ji kažkam skambino, teiravosi ir netrukus senutę nudžiugino viską sužinojusi - reikia į Vilnių siųsti prašymą. Nepažįstamoji netgi pasisiūlė parašyti ir išsiųsti prašymą už M. Jančauskienę. Dėkinga Marija moteriai padavė du litus už pašto ženklą ir vis pasakojo, pasakojo - seni žmonės juk taip mėgsta, kai kas jų klausosi. Gana abejingai prie stalo sėdėjusi "Virga" atkuto, kai M. Jančauskienė prasitarė Lietuvos taupomajame banke juodai dienai laikanti 1 000 JAV dolerių indėlį. "Virga" tuoj ėmė senutę bauginti, kokius ji patirianti nuostolius dėl dolerio nuosmukio, ir dar kartą pasiūlė nesavanaudišką pagalbą - ji padėtų dolerius pakeisti į kur kas patikimesnius eurus bei juos padėti į, "Virgos" nuomone, patikimesnį Vilniaus banką. M. Jančauskienė apsidžiaugė pasiūlymu ir nedelsdama susiruošė į miestą. Tik viena bėda - kažkur dingo jos akiniai. Dabar, kai viskas žinoma, galima įtarti, kad atėjūnė senutės akinius galėjo specialiai paslėpti.
Po pusvalandžio moterys jau buvo banke. Indėlininkės prašymu kasininkė nutraukė sutartį dėl indėlio, santaupas iškeitė į eurus ir atidavė taupytojai. Su palūkanomis senutė gavo 1 170 eurų bei 17 litų. Pinigus pačiupo "Virga". Eurų banknotus ji skubiai įsibruko į savo rankinę, tik 17 litų padavė M. Jančauskienei. Po to abi draugės nupėdino į Vilniaus banko Šiaulių filialą, kur "Virga" ėmėsi tvarkyti Marijos indėlio reikalus. Pasak M. Jančauskienės, "Virga" viena kažką tarėsi su kasininke, pildė ir dokumentus, o pinigų savininkei tik ištiesė juos pasirašyti. Be akinių pensininkė negalėjo perskaityti, po kuo raito parašą, o kiek pinigų "geroji pagalbininkė" padavė kasininkei, negalėjo pamatyti - stambiakrūtė "Virga" užgulė visą langelį. Moterims išėjus iš banko, "Virga" taksi M. Jančauskienę parvežė namo ir trumpam užėjo į butą neva atsisveikinti. Vėliau nustatyta, jog ši sukta ponia į kambarį įėjo tik tam, kad galėtų pavogti lapelį, ant kurio buvo pati užrašiusi savo telefono numerį.
Netrukus nuėjusi į banką M. Jančauskienė paprašė pažiūrėti, ar visi jos 1 170 eurų padėti į sąskaitą. Bankininkė išgąsdino, jog Marijos sąskaitoje - tik 170 eurų. Kriminalistai mano, jog vagilė tokią sumą įnešė tam, kad M. Jančauskienė nepastebėtų apgaulės, jei kartais banke būtų ėmusi tyrinėti indėlio kvitą - skaičiai skiriasi tik vienu vienetu.
Visgi apgavikė padarė esminę klaidą - nežinojo, kad Vilniaus banko klientus iš palubės stebi ir į magnetofonus viską rašo akylos vaizdo kameros. Šiaulių kriminalistai paprašė vienos televizijos parodyti senutę apvogusios moters veidą ir kad ją pažįstantys žmonės atsilieptų.
Kitą dieną į Šiaulių 1-ąjį PK prisistatė "Virga" ir prisipažino "per klaidą pasiskolinusi" M. Jančauskienės pinigus. Tuomet išaiškėjo, jog ši moteris - tai Vilniuje registruota, o šiuo metu pas seserį Meškuičiuose (Šiaulių raj.) gyvenanti Aldona Bulyginienė (47 m.). Apvogusi senutę apgavikė buvo spėjusi nusidažyti plaukus.
Ši moteris jau du kartus teista už sukčiavimą bei dokumentų suklastojimą. A. Bulyginienė ne šiaip sau bijo žurnalistų - jos ieškojo ir Telšių policija. Apgavikės stilius paprastas - ji eina per žmones siūlydama kam pigių prekių, kam paslaugų. Šį pavasarį A. Bulyginienė, Telšiuose užėjusi pas vienišą pensininką J. G., melagingai pasivadino "Sodros" darbuotoja ir pasisiūlė padėti sutvarkyti dokumentus našlio pensijai. Kaip ir M. Jančauskienė, J. G. patikėjo A. Bulyginienės nuoširdumu ir vieną dieną apgavikei neva kaip mokestį davė 900, kitą kartą - dar 1 000 litų. Supratęs apgaulę našlys kreipėsi į policiją. Kriminalistai surado aferistę, už suktumą iškėlė baudžiamąją bylą, tačiau iki teismo paleido. Be reikalo, nes nusikaltėlė ėmė slapstytis ir sukti dar stambesnes aferas. Nesunku atspėti, jog jei M. Jančauskienė nebūtų prasitarusi apie savo dolerius banke, apgavikė greičiausiai būtų iš senutės pinigus viliojusi apsimesdama, kad sutvarkė kompensacijos iš Vokietijos reikalus.
Tikėtina, jog įvairiuose Lietuvos rajonuose A. Bulyginienė yra apgavusi ir daugiau žmonių. Nuotraukoje pažinę nusikaltėlę nukentėjėliai turėtų su šiuo "Akistatos" straipsniu eiti į artimiausią policijos skyrių.
