Daiva NORKIENĖ
- Buvo apskaičiuota, kiek nuodų reikės nunuodyti Stanislovui A., - prisipažino "Akistatai" nusikaltimų vykdytojas. - Padaviau jam atsigerti pakelį užnuodytų sulčių - nuo jų turėjo mirti. Bet jis ėmė ir pasidalino sultimis su draugu...
Šiaip taip išgyvenęs Stanislovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, tačiau skųstis teisėsaugai po kelių dienų buvo beprasmiška: nuodytojai žinojo, kad nuodai iš organizmo pasišalina po 24 valandų ir jokie ekspertai jo ten neras. Tuo tarpu kitos dvi nuodytojų aukos nė neįtarė, kad kažkas kėsinosi į jų gyvybę.
Apsisprendė sunkiai
Neseniai vienai vilnietei paskambino iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos toks Arkadijus B.: "Klausyk, surask ir kuo skubiau man atsiųsk žurnalistą. Papasakosiu kai ką įdomaus!" Pasirodo, tą sekundę Arkadijus kaip tik apsisprendė prisipažinti visuomenei, kaip jis kolonijoje nuodydavo. Tačiau kol vilnietė surado šių eilučių autorę, kol buvo sutvarkyti įvairūs formalumai, kad žurnalistė patektų į "zoną", praėjo ištisos trys dienos. O tiek laiko pakako, kad nuteistasis savo pasiryžimą apmąstytų geriau. Taigi pagaliau žurnalistė ir Arkadijus sėdėjo vienas priešais kitą kolonijos lankytojų kambaryje. Tačiau vyriškis jau abejojo.
- Na, gerai, visuomenė, prokurorai sužinos, kaip ir kodėl kolonijoje sunkiai "apsinuodijo" trys vyrai... Bet man jau beveik šviečia laisvė. Gruodžio mėnesį sueina du trečdaliai bausmės ir galiu tikėtis išeiti. O kai prisipažinsiu, kad pasikėsinau nužudyti tris vyrus, gali tekti sėdėti iki gyvos galvos... Žinot, aš jau ir dabar esu ypač pavojingas recidyvistas. O po trijų nuodijimų...
Stojo nejauki pauzė. Nuteistasis ilgokai mąstė, paskui žvalgėsi, ar jo neatsekė "ožiais" (skundikais) "dirbantys" nuteistieji. O apie praviras kambario duris iš tikrųjų šmirinėjo jauni vyrai - jiems mat didžiulį susidomėjimą kėlė šalia kabineto ant sienos kabanti skelbimų lenta.
- Va, matot jį? - Arkadijus mostelėjo galva vieno vyruko pusėn. - Jį labai domina, ar aš ką nors prasitarsiu, ar ne. Kai būryje sužinojo, kad laukiu susitikimo su žurnalistais, kai kam pasidarė labai neramu. Sakote, kam? Ogi tiems, kas užsakė kelių vyrų nunuodijimą. Aš buvau tik vykdytojas...
Baigėsi pusvalandis (tokiam laikui žurnalistė buvo gavusi leidimą pokalbiui). Tarpduryje kelis kartus sušmėžavo nekantri pareigūno, turėjusio išlydėti spaudos atstovę, figūra. Ką gi, teks eiti nepasikalbėjus... Tačiau tą akimirką Arkadijus apsisprendė:
- Na, gerai! Ir kodėl pagaliau turėčiau juos dangstyti, jei jie man sugadino gyvenimą?
Kitos rašinio dalys parašytos pagal Arkadijaus pasakojimą.
Ruošėsi skaitydami "Kriminalistiką"
Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos nuteistieji Alvydas ir Virginijus, anot Arkadijaus, pernykštį rudenį pradėjo konfliktuoti su nuteistuoju Stanislovu.
- Net nežinau, kuo jie nepasidalino. Tačiau "zonoje", kad neįtiktum kitam, didelių nuodėmių nereikia. Vienas kitas žodis ar šiaip kuo nepatikai... O Alvydas ir Virginijus yra neoficialūs būrio lyderiai ir labai mėgsta, kad su jais skaitytųsi, - pasakojo Arkadijus.
Taigi vieną dieną tie neoficialūs būrio lyderiai esą nusprendė jiems nepatikusį vyriškį nužudyti. Tik kaip tai padaryti, kad nesulotų nė šuo?
- Kolonijose iš nuobodulio dažnas vartoja ką nors draudžiamo, - patikino pašnekovas. - Tai psichotropinius vaistus, tai dar ką nors. Taigi jei koks žmogelis apinuodijęs ir numirtų, visi sakytų, kad "kažko perdozavo". Tereikėjo sugalvoti nuodus, kurie ir greitai suveiktų, ir būtų sunkiai aptinkami.
Arkadijus teigia matęs, kaip jo minimi vyrai nuolat skaitinėjo medicininę literatūrą ir kažkokią knygelę, kurios pavadinime buvo žodis "kriminalistika". Esą toje "Kriminalistikoje" buvo smulkiai aprašytas įvairių nuodų poveikis. Būsimieji "kileriai", slapta susitikę švarinimosi patalpose, ilgokai aptarinėdavę įvairiausius nuodus ir preparatus. Ir net kelis dėl vienų ar kitų priežasčių atmetė. Pasak Arkadijaus, iš pradžių Stanislovą nutarta nunuodyti gyvsidabriu. Bet tas variantas greitai buvo atmestas kaip "nepatogus". Paskui svarstyta į maistą priberti susmulkintų visokių tablečių. Tačiau, anot Arkadijaus, tabletėmis kiek anksčiau jau buvo nuodijamas kitas žmogus (apie tai perskaitysite vėliau). Ir nieko baisaus jam neatsitiko. Gyvas. Tad vyrai surado tokį nuodą, kuris per 24 valandas pasišalina iš organizmo. Pareigūnai, jeigu ir imtųsi tyrimo, tai tikrai ne pirmąją parą, o vėliau jau nieko nerastų. O nepatinkančio žmogaus nebebus!
Taip 2001 metų spalio 14 dieną trys bendrininkai nutarė nunuodyti būrio draugą.
Vaišės
Iš esmės žmogui įduoti nuodų nėra taip jau lengva. Kur kas greičiau ir paprasčiau "zonose" kyla maištai, muštynės, pasipjaustymai ir kitokios fizinio pobūdžio "razborkės". Paėmei strypą, savadarbį peilį, pagaliau turi kojas ir kumščius - ir gali kiek nori "atsiskaitinėti" su savo neprieteliumi. Gali įtraukti draugus, tada dviejų nenuoramų aiškinimasis virs masiniais "karo veiksmais" (kas šiomis dienomis ir vyksta Vilniaus kolonijoje, tik kituose būriuose). Bet nunuodyti žmogų taip, kad jis nieko neįtartų ir nepastebėtų, reikia ilgo ir kruopštaus išankstinio pasiruošimo. Nes argi iš savo priešų rankų Stanislovas ką nors valgytų?
- Alvydas su Virginijum pasakė norį, jog nuodus paduočiau aš, - prisipažįsta Arkadijus. - Mat turėjau iš namų gauti siuntinį, su Stanislovu nekonfliktuoju, vadinasi, turiu puikią progą jam kai ką įduoti... Na, aš, aišku, nujaučiau, kad tai bus nuodai, bet sutikau.
Kai Arkadijus iš pasimatymo su artimaisiais parsinešė valgio, "zonos" įpročiu buvo pavaišinti beveik visi.
- Pasidalinau tuo, ką turėjau. Valgė gal kokie dvidešimt žmonių, - prisimena pašnekovas. - Gavo vaišių ir Stanislovas. Tų pačių vaišių. Tačiau jis, savo nelaimei, nutarė užkąsti atskirai, savo kampelyje, ir nuėjo. Kaip tik tuo metu Alvydas su Virginijus atnešė pakelį sulčių. Aš privaląs nunešti Stanislovui, "kad turėtų kuo užsigerti". Tikrai žinojau, kas tose sultyse, tačiau nunešiau. Į sultis buvo prišvirkšta nuodų. Mirtina dozė.
Mirtį - perpus
Stanislovas buvo draugiškas žmogus. Taip netikėtai gavęs vaišių pamanė, kad nuodėmė būtų nepasidalinti su geru bičiuliu. Ir pasikvietė į savo kamputį tokį nuteistąjį, pravarde Mikis. Taip sultys su nuodais buvo padalintos dviem.
"Velnias, turbūt neužteks koncentracijos", - net susikeikė vienas iš nuodytojų. Ir ėmė nekantriai laukti, kas bus. Jau po poros valandų Stanislovas su Mikiu susiėmė už pilvų ir išlėkė į tualetą.
- Stebėjau, kas su jais darėsi, - kalbėdamasis su žurnaliste Arkadijus net nusišypsojo. - Iš pradžių vyrai vėmė, viduriavo ir stvarstėsi už geliančių pilvų. Paskui prisižiūrėjome dar "gražesnių" vaizdelių: apnuodytieji tarsi išprotėjo, ėmė baisiai nusišnekėti, galiausiai jiems prasidėjo kažkokios haliucinacijos. Ėmė lankstytis prie žemės, kažką graibyti. Žiūrint iš šalies atrodė, jog miške renka grybus ar uogas...
Mikio, kurio būklė buvo mažumėlę geresnė (tikriausiai gavo mažiau sulčių), sveikata rūpinosi vietos medikai. Tuo tarpu Stanislovas kuo skubiausiai pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Lukiškėse.
- Grįžęs mums skundėsi, kad tik per plauką nenumirė. Keturias paras buvo reanimuojamas, detoksikuojamas, - prisimena Arkadijus. - Stanislovui po nuodijimo ir dabar kartais sušlubuoja sveikata. Tačiau jis, vargšelis, nė nežino, kam už visa tai turėtų būti "dėkingas".
Tyrė prokuratūra
Stanislovas iš karto suprato, kad buvo nuodijamas, todėl netrukus jo pareiškimą gavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Bet, anot Arkadijaus, iškelti baudžiamąją bylą nebuvo šansų.
- Ką jūs! - šypsojosi pašnekovas. - Ar "zonoje" ką nors įrodysi? Pirma, po kelių parų Stanislovo organizmo skysčiuose nuodų jau nebebuvo. Antra, mane įtarti irgi nebuvo pagrindo. Aš savo atneštas vaišes padalinau dvidešimčiai žmonių. Visi kiti sveiki ir gyvi. Ir veltui pareigūnai ir Stasys mane paskui įtarinėjo, klausinėjo. O trečia, atsigaivelėjęs Stanislovas dargi pats buvo nubaustas. Už draudžiamų psichotropinių medžiagų vartojimą. Mat atsirado net šeši "liudininkai", kurie "matė", kaip Stanislovas esą vartojo narkotikų!
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Du vyrai tik per plauką išvengia mirties (išgyveno ir Stasys, ir Mikis), o visi liudija, kad yra kalti patys. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gagys "Akistatai" patvirtino, kad Stanislovą į jų ligoninę atvežė 2001 spalio 14 dieną dėl "neaiškios kilmės ūmaus apsinuodijimo". Iš ligoninės dokumentų matyti, kad nuteistasis buvo intensyviai gydomas penkias paras - iki spalio 19-osios. Ar prokuratūros darbuotojams nekilo įtarimų, kad žmogus negalėjo taip smarkiai apsinuodyti pats arba kokiu atneštu sumuštiniu?
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vienas vadovų Antanas Rauličkis prisiminė tą atvejį.
- Buvo pas mus tokia medžiaga. Su ja dirbo vienas mano skyriaus prokurorų... Ką galiu pasakyti? Baudžiamosios bylos nekėlėme, nes nebuvo dėl ko. Iš nuteistojo parodymų buvo aišku, kad blogai pasijuto pasivaišinęs kito draugo gautu maistu. Nebuvo jokio pagrindo manyti, kad žmogus nuodytas. Juk galima sunkiai susirgti ir paragavus, tarkim, nešviežių kepenėlių...
Pasak A. Rauličkio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tyrimą dar galima atnaujinti. Ir bylą galima iškelti. Gal po "Akistatos" rašinio tai ir bus padaryta. Tik "reikia, kad žurnalistė pateiktų pokalbio su Arkadijumi įrašus". O jei nuodytojas pareigūnams prisipažins pats, tai esą dar geriau.
Prieš maždaug metus spauda buvo sujudusi dėl kito atvejo toje pačioje Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Tuo metu apsinuodijo nuteistasis V. G. Vyriškis tvarkė kolonijos aplinką, kažką dažė ir neva apsinuodijo dažų garais. Apie tai rašė keli laikraščiai, tuo tikėjo ir pats nukentėjusysis.
- Žioplas jis! - tvirtina Arkadijus. - Pasinaudojus proga, kad dirba su dažais, jam į košę ir sriubą buvo įmaišytos 28 tabletės vaistų. Pats dalyvavau mėginant nunuodyti V. G. Užsakovas - tas pats Alvydas. Kadangi migdomieji tinkamai nesuveikė, žmogelis dabar gyvas ir sveikas, vėliau nuspręsta tabletėmis nepasitikėti. Štai kodėl Stanislovas nuodytas kitaip.
Beje, Arkadijus daryti nusikaltimus nebuvo verčiamas jėga.
- Alvydas ir jo kompanija iškėlė mane į būrio vyresniuosius, mainais už tai pareikalavo paklusnumo. Būti būrio vyresniuoju - naudinga, taigi aš ir naudojausi tuo. Ir vykdžiau visus jų nurodymus bei užsakymus, - prisipažįsta "samdomas" nuodytojas. - Bet kai Alvydas nuo manęs nusigręžė, susipykom, kai jis ėmė nuteikinėti prieš mane kitus nuteistuosius, nebeketinu jų dangstyti.
Specialisto komentaras
Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje vasario mėnesį buvo atidarytas Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras. Kiekvienas apsinuodijęs asmuo, nukentėjusiojo artimieji, pagaliau medikai gali ištisą parą skambinti biuro telefonu ir gaus reikalingos informacijos. Čia sukaupta naujausia pasaulio medicinos informacija, patirtis. Faktas, kad apie nuodus ir jų poveikį išmano net ne visi medikai (šiuo metu visoje Lietuvoje dirba tik 20 diplomuotų toksikologų). Taigi "Akistata" apie kolonijos nuodytojus nutarė pasikalbėti su tikrais specialistais. Biuro viršininkas Tomas Jovaiša taip pakomentavo Arkadijaus pasakojimą:
- Panašu, kad žmogus žino, ką kalba!
Iš tikrųjų, anot T. Jovaišos, žmogaus nenunuodysi psichotropiniais medikamentais. Ir, ačiū Dievui, lietuviai savižudžiai amžinai užmigti mėgina būtent prisirydami jų.
- Migdomieji ir kitos nervus raminančios tabletės - mūsuose populiariausia suicidų priemonė. Todėl medikams ir pavyksta išgelbėti daugumą savižudžių, - sakė T. Jovaiša. - Vakariečiai migdomuosius kaip savižudybės įrankį vartoja penktoje vietoje, jie jau susigalvojo veiksmingesnių būdų...
O tie nuodai, kuriuos naudojo kaliniai yra kur kas pavojingesni. Netgi labai pavojingi. Jie tikrai labai greitai pasišalina iš organizmo, apie tai, kad juo buvo nuodijami žmonės dar XIX amžiuje, iš tikrųjų rašoma knygoje "Kriminalistikos keliai ir klystkeliai".
- Jei žmogui į veną sušvirkštume 1 miligramą tų nuodų, jam pradėtų trikti širdies ritmas. Jeigu kelis miligramus, prasidėtų ūmi psichozė, haliucinacijos, koma, o paskui mirtis. Tuo tarpu su maistu šis medikamentas veikia ne taip toksiškai. Čia mirtina dozė yra 1 gramas (literatūroje aprašytas tik vienas atvejis, kai taip apnuodytas žmogus atsigavo po gilios komos).
Tai, kad nuteistieji nusišnekėjo, tariamai uogavo ir grybavo, anot mediko, yra panašu į nuodo sukeltą cholinerginį cholinolitinį sindromą.
Taigi sensacingas nuodytojo Arkadijaus prisipažinimas galėtų būti ir tiesa.
Prokuratūros dėmesiui: visos pavardės, kurių neskelbėme šiame rašinyje, redakcijai žinomos.
