Keistai susiklostė vilniečių Juliaus K. (18 m.) ir Viliaus N. (14 m.) baudžiamosios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme: nors nekilo abejonių, kad šie jaunuoliai įvykdė baisų nusikaltimą, nei vienas, nei antras nebuvo teisiamas! Juliui K. atsakomybės pavyko išvengti dėl to, jog teismo psichiatrų komisija nustatė, kad jis po nusikaltimo padarymo susirgo lėtine psichikos liga, o Vilius tuo metu dar neturėjo keturiolikos metų, taigi atsakomybėn negalėjo būti patrauktas dėl per jauno amžiaus.
Apvogė... draugą
Julius K. gana dažnai užsukdavo pas Gervėčių gatvės daugiabutyje gyvenusį Mantą K. (metų pradžioje šiam berniukui suėjo 14 metų). Vieną kartą Julius atėjo nešinas kompiuteriu ir kurį laiką Mantui davė juo naudotis. Galima tik spėlioti, ar Julius tokį draugišką "gestą" išreiškė jau apgalvojęs būsimą išpuolį, ar ne iš piktos valios... Tačiau netrukus Julius pas Mantą užsuko jau ne vienas - su mažamečiu Viliumi. Sumelavo, neva Vilius esąs kompiuterio, kuriuo vis dar naudojosi Mantas, savininkas, ir paprašė, kad Mantas paskolintų pinigų... Svečiai, aišku, matė, iš kur Mantas paėmė 20 litų... Po kelių dienų Mantas savo "taupyklėje" - rašomo stalo stalčiuje gulėjusiame popieriniame voke -pasigedo visų ilgus metus taupytų pinigėlių... Įtardamas, kieno tai darbas, tačiau nenorėdamas kelti skandalo Mantas Juliui prasitarė, kad dingo pinigai, ir paprašė greitai juos sugrąžinti. Julius suvaidino nieko apie vagystę nežinąs - apkaltino mažametį Vilių... Manto užspeistas Vilius prižadėjo pinigus grąžinti.
Nusprendė nužudyti papjaunant
Vilius N. vėliau pareigūnams prisipažins, kad draugelis Julius per susitikimą su Mantu liepęs daug ką meluoti: ir savo tikrąjį vardą (pasivadinti Gedu), ir kad Vilius-Gedas neva esąs nežinia iš kur Juliaus gauto kompiuterio savininkas, ir kad būtent Vilius-Gedas neva pavogęs pinigus (iš tikrųjų Manto pinigėlius buvo nugvelbęs Julius).
Anot Viliaus, Julius jam - kad pavogtų pinigų nereikėtų sugrąžinti - ir pasiūlęs Mantą nužudyti, abu suplanavę, kaip greitai ir užtikrintai šį baisų sumanymą įgyvendinti.
Taigi kai Mantas, išvydęs atėjusį Gedą (Vilių), pamanė, kad šis atnešė pinigus ir išėjo į koridorių jų pasiimti, nė nepajuto, kaip kažkas (tai buvo Julius) prišoko iš kito šono ir stipriai rankomis ėmė spausti kaklą... Mantas iškart prarado sąmonę... Po keliolikos minučių atsigavęs leisgyvis berniukas pamatė, jog guli didžiuliame kraujo klane, šalia mėtėsi kruvinas peilis... Kaip vėliau paaiškėjo, prismaugtam berniukui sadistas Julius dar kelissyk perrėžė kaklą (peilį atnešė "klapčiukas" Vilius) - kad būtų garantuotas, jog vaikas sužalotas negyvai... Palikę, kaip manė, negyvą auką, chuliganai įlindo į Manto tėvų butą ir iš čia dar nugvelbė senovinę monetą, 130 litų ir 110 eurų.
Atsigavęs Mantas buvo skubiai nuvežtas į ligoninę (vaikui grėsė pavojus gyvybei dėl ūmaus nukraujavimo). Laimė, berniukas išgyveno ir pareigūnams papasakojo, kas su juo bandė taip žiauriai susidoroti.
Paaiškėjo, kad baisų sumanymą siekęs įgyvendinti Julius K., nors turi tėvą, augo globojamas močiutės. Vaikas nuo mažens buvo ūmaus būdo, uždaras, nervingas, todėl ikiteisminį tyrimą pradėjęs pareigūnas nusprendė skirti Juliui teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertai pateikė išvadą, kad Julius K. nusikaltimo darymo metu suvokė savo veiksmus, nebuvo ir fiziologinio afekto būsenos, tačiau jau po veikos padarymo esą susirgo lėtine psichikos liga, dėl kurios jau nebegali suprasti savo veiksmų. Psichiatrų komisija rekomendavo teismui skirti Juliui K. priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis.
Na, o nusikaltimo bendrininkas Vilius N., kaip minėta, atsakomybės išvengė dėl to, jog išpuolio prieš bendraamžį Mantą metu dar nebuvo sulaukęs 14 metų.
Beje, lygiai tą patį teismas būtų nusprendęs ir tuo atveju, jei Mantas K. būtų neišgyvenęs...
