Sigitas STASAITIS
Kaukėtų, automatais ginkluotų policininkų atvedami teisiamieji jau nebetilpo į Šiaulių apygardos teismo salės narvą, o pareigūnai vis vedė ir vedė naujus banditus. Paskutinis atlydėtas gaujos vadeiva 37 metų Vincas Šilys. Prireikė net 10 metų, kol policija surinko pakankamai įrodymų dėl nuo 1990-ųjų Telšius šiurpinusios "Šilinių" gaujos nusikaltimų. "Šiliniai" reketavo bei apiplėšinėjo verslininkus, sprogdino jų turtą, gamino narkotikus ir netikrus JAV dolerius, žudė žmones. Nors teisme įrodymų pakako ir 14 gaujos narių nuteisti kalėti 9-14 metų, tačiau neatskleista nė viena iš maždaug 10 žmogžudysčių. Be to, dalis "šilinių" liko laisvėje.
Mažamokslis įsuko aukso verslą
Beveik dvejus metus trukusio teismo proceso metu teisėjų kolegija domėjosi ir nusikaltėlių, o ypač vadeivos V. Šilio, asmenybėmis. Vinco jaunystės metų biografija primityvi - užaugo kuklioje šeimoje Telšiuose tarp 4 brolių ir seserų. Vidurinėje mokykloje Vincukas teištvėrė 9 metus, tad negalėjo gauti padoresnio darbo - tik krauti dėžes Telšių "Masčio" fabrike. Taip būtų ir likęs juodadarbiu ir greičiausiai kaip tėvas įjunkęs į taurelę, tačiau apie 1988-uosius M. Gorbačiovas leido kurti privataus verslo užuomazgą - kooperatyvus. Labai greitai išaiškėjo, jog Vincas proto bei apsukrumo turi daugiau už daugelį inžinierių ar docentų. Mažamokslis V. Šilys susižinojo technologiją, kaip iš mikroschemų iškrapštyti kiekvienoje jų įlietą po dulkelę aukso, ir plačiai organizavo šį aukso verslą. SSRS ir jos pramonė byrėjo, rinkoje pasirodė milijardai iš bankrutuojančių gamyklų pavogtų mikroschemų, iš kurių aukso V. Šilys uždirbo pirmus gerus pinigus. Pajutęs greitų pinigų skonį V. Šilys nebegalėjo sustoti - nutarė jų turėti kuo daugiau ir greičiau, nesiskaitydamas su priemonėmis. Kadangi jis visada buvo puikus organizatorius ir psichologas, aplink save subūrė stiprių vyrukų grupę, 1990-ųjų pradžioje virtusią pavojinga keliasdešimties narių gauja. Niekas Vincui nesiruošė dovanoti Žemaitijos sostinės nusikalstamo pasaulio autoriteto sosto, dėl įtakos teko rimtai kautis. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Telšių nusikalstamame pasaulyje buvo iškilęs vienas ryškus autoritetas - Arūnas Šileikis, vadovavęs automobilių vagių grupuotei. A. Šileikio ir V. Šilio nesutarimai virto kruvina kova - kuris kurį. Nors kliuvo ir V. Šiliui (kažkas jam peršovė koją), tačiau A. Šileikiui karas baigėsi laidotuvėmis.
Pažado nužudyti neužmiršo
1992-ųjų vasarį kaukėtas vyras šovė į mašinoje sėdėjusį A. Šileikį, tačiau užpultasis liko gyvas. Vos jis pasveiko, 1992-ųjų liepą buvo vėl atakuotas. Šįkart žudikas į A. Šileikį iššaudė visą pistoleto šovinių apkabą - 8 kulkas, tad šįkart auka nebeturėjo jokių vilčių. Netrukus Telšiuose pasklido kalbos, kad A. Šileikį nužudė V. Šilio siųstas Ričardas Jomantas. 1993-iaisiais R. Jomantą "šiliniai" pakvietė paūžti restorane "Germantas". Kai Ričardas prie staliuko liko vienas, jį per langą nušovė prisėlinęs žudikas.
Antru V. Šilio nekenčiamu priešu tapo iš pradžių buvęs bičiulis Bronius Jonikas. Šis fiziškai stiprus vyras sovietmečiu smarkiai praturtėjo, su brigada SSRS dažydamas kolūkių bokštus. Po 1991-ųjų B. Jonikas užsiėmė verslu. Netikėtai V. Šilys sužinojo, kad B. Jonikas yra VSD informatorius. Tada nusikaltėliai verslininkui paskelbė mirties nuosprendį.
Bronius buvo du kartus apšaudytas, tačiau per stebuklą vis likdavo gyvas. B. Joniko artimieji teisme paliudijo, kad vienas ligoninės darbuotojas jiems prisipažino, jog kažkas siūlė sumokėti, jei jis atjungtų peršautojo lašinę. Pasveikęs B. Jonikas slapstėsi Vilniuje, po to - kaimuose. Telšiškio artimieji girdėjo, kaip naktimis Broniui skambindavo V. Šilys ir grasindavo. Tik po 5 metų, 1998-aisiais, verslininkas įsidrąsinęs grįžo į Telšius. Jis naiviai tikėjosi, kad per tiek laiko V. Šilys bus nuoskaudas užmiršęs. Be reikalo, nes netrukus B. Jonikas kartu su broliu Algirdu buvo įvilioti į pasalą, nušauti, apipilti negesintomis kalkėmis ir užkasti vienoje duobėje miške.
Valdyti fabriko nesugebėjo
Yra įtarimų, kad V. Šilio gauja iš viso nužudė apie dešimt žmonių, tačiau nė viena žmogžudystė iki šiol neatskleista. Tapęs vienvaldžiu Telšių nusikalstamo pasaulio lyderiu V. Šilys išvystė plačią legalią ir nelegalią veiklą. Legaliai V. Šilys bei jo patikėtiniai supirkinėjo nekilnojamąjį turtą, įsteigė kelias prekybos įmones. Prieš 10 metų Vincas net buvo nusipirkęs pirmosios savo darbovietės - Telšių "Masčio" fabriko - akcijų paketą. Naujasis fabrikantas darbuotojams iškart paskelbė iššaudysiąs visus produkcijos vagis. Tačiau legali gamyba V. Šiliui atrodė per sunkus ir per ilgai atsiperkantis verslas. Išpardavęs fabriko turtą, ištaškęs Vyriausybės padovanotą 1,7 milijono litų kreditą V. Šilys netrukus atsikratė "Masčio" akcijomis ir ėmėsi žymiai pelningesnio nelegalaus verslo.
Iki pat 1996 - 1998 metų visur Lietuvoje policija buvo labai nusilpusi. Praktiškai dar nebuvo rimtų saugos tarnybų, dominavo pradedantieji, smulkūs verslininkai, kurie prieš nusikaltėlius buvo bejėgiai. Niekam ne paslaptis, kad V. Šilio gauja buvo "apmokestinusi" beveik visus Telšių verslininkus ir įmones. Banditų pasiuntiniai veikė labai primityviai. Jie lankė verslininkus ir mandagiai prašydavo neva atiduoti skolą arba sumokėti pinigus už tariamą apsaugą. Daug bandžiusiųjų nepaklusti buvo sumušti, keli dingo be žinios, keli išsikėlė iš Telšių ir net iš Lietuvos. Reketui mėgino nepaklusti automobilių prekybos saloną "Taigetė" įkūręs verslininkas A. Telešovas, iš kurio "šiliniai" pareikalavo 15 000 dolerių mokesčio už ramybę. Kol verslininkas mąstė, jo salone sprogo kelios granatos, skeveldromis suvarpiusios sienas bei automobilius. Iš verslininko Arūno Rimšos buvo paprašyta grąžinti 10 000 JAV dolerių skolą. Kadangi verslininkas jokių dolerių nebuvo passikolinęs, mokėti neskubėjo. Netrukus užsukę banditai atėmė A. Rimšos automobilį bei iš namų išnešė visus brangesnius daiktus.
Gaują išdavė jos nariai
Paskutiniaisiais paskutiniojo dešimtmečio metais Lietuvos policija labai sustiprėjo ir ėmė rinkti žinias apie V. Šilio gaujos veiklą. Reketuojami verslininkai duodavo parodymus tik su sąlyga, jog nereikės liudyti teisme. Tyrimas iš aklavietės pajudėjo, kai policijos teikimu Seimas priėmė "amerikietišką" įstatymą, pagal kurį sutikęs bendradarbiauti su policija gaujos narys, jei nėra asmeniškai ko nors nužudęs, atleidžiamas nuo atsakomybės. "Akistatos" žiniomis, pareigūnai rado kalbą su 4-5 "Šilinių" gaujos banditais, o vertingiausiu liudytoju tapo Svajūnas Lučinskas. Šis 6 kartus teistas vyrukas buvo V. Šilio gaujos "torpeda" - "smogikas", duoklių "išmušėjas". Į teismą S. Lučinskas buvo atvežtas iš įkalinimo vietos, kur sėdi už kitus nusikaltimus. Svajūnas paliudijo, jog V. Šilio gauja vogė automobilius, kontroliavo prostitucijos verslą, rinko duokles, mušė, sprogdino ir žudė nepaklusniuosius. Negana to, pogrindinėse laboratorijose buvo gaminami lengvieji narkotikai amfetaminas bei netikri JAV doleriai. S. Lučinskas papasakojo ir apie V. Šilio suburtos gaujos struktūrą.
- Čia sėdi tik dalis gaujos narių, - rodydamas į teisiamuosius pasakė S. Lučinskas.
Jis pridūrė, kad gaujos nariai turėjo daug lengvatų: V. Šilys jiems suteikdavo laikinus butus, gaujos nariai "Šilinės" bare galėdavo nemokamai maitintis, netoli esančioje valiutos keitykloje pasiimti pinigų išlaidoms, o degalinėje - nemokamai įsipilti benzino. V. Šilys valdė nusikaltėlių kasą "obščiaką", kurios pinigais buvo paperkami pareigūnai ir siunčiami siuntiniai pakliuvusiems už grotų draugams. Keletą mėnesių vykdęs V. Šilio nurodymus S. Lučinskas nutarė iš gaujos dingti, nes jam buvo liepta nugirdyti vieną telšiškį ir priversti pasirašyti, kad V. Šiliui pusvelčiui parduoda savo butą. Kadangi tai buvo draugės tėvas, Svajūnas nepakluso. Gavęs iš V. Šilio nurodymą nužudyti V. Šilio pasitikėjimą praradusį gaujos narį Antaną Naglį, S. Lučinskas iš gaujos galutinai pasitraukė ir ją išdavė policijai. Netrukus vyrukas dėl to labai gailėjosi. A. Naglis vis vien buvo nužudytas (kas tai padarė, taip ir liko nežinoma), o kolonijoje pas Svajūną atėjo taip pat nuteistas V. Šilio parankinis Albertas Skulskis. Jis paliepė, jei gyvybė brangi, išsižadėti parodymų. Tai - dar ne viskas. Vežamas etapu į teismą S. Lučinskas (kažin, ar netyčia) buvo įmestas į kamerą su nusikaltėliais, žinojusiais, kad Svajūnas yra "ožys" - policijos informatorius. S. Lučinskas buvo žiauriai sumuštas, tad nieko nuostabaus, jog artimiausiame teismo posėdyje jis pareiškė iš viso nepažįstąs jokio... V. Šilio. Tuo Svajūnas savo kaltės prieš gaują neišpirko. Teisiamasis G. Račkauskas teisėjų akivaizdoje Svajūną iškeikė ir grasino, o kitas iš narvo tiesiai pareiškė, kad "jis ilgai netrauks".
Kaime spausdino dolerius
Gailėjosi sutikęs liudyti prieš gaują ir klaipėdietis Arūnas Lukauskas, "Šilinių" gaujoje buvęs 1996 - 1997 metais. Bendradarbiauti su pareigūnais A. Lukauskas sutiko 1999 metais atlikdamas bausmę kolonijoje. Nusikaltėliui buvo pažadėta, jog jis dvejais metais anksčiau išeis į laisvę, joje bus saugomas, apie jį niekas iš "šilinių" nesužinos. Gavęs tokias garantijas A. Lukauskas davė parodymus kartu su kitais gaujos nariais vykdęs V. Šilio nurodymus prievartauti turtą bei "išmušinėti" skolas. Arūnas teigė su Vytautu Šimkum-Jonaičiu, pastarojo sūnėnu Vladu Šimkum bei juos atvežusiu Albertu Skulskiu padėjęs apiplėšti mobiliaisiais telefonais prekiavusią parduotuvę "Strategas", su kurios savininku dėl išpirkos asmeniškai derėjosi V. Šilys. A. Lukauskas sakė padėjęs prievartauti ir automobilių prekybos salono "Taigetė" savininko turtą, kurį po to apmėtė granatomis. A. Lukauskas taip pat paliudijo, kad V. Šilys apgaule arba prievarta pusvelčiui supirkinėjo butus. Viename jų, esančiame Telšių centre, buvo įrengta juvelyrinė parduotuvė.
A. Lukausko suteikta informacija leido atskleisti vieną įspūdingiausių gaujos užsiėmimų - netikrų JAV dolerių gamybą bei platinimą. V. Šilys supirko kompiuterius, skenerius ir net ofsetines stakles, kuriomis kaime pogrindinėje spaustuvėje spausdino 100 JAV dolerių vertės banknotus. Nusikaltėliai patys gaminosi net popierių, į kurio vidų įklijuodavo apsauginį metalo tinklelį. Vėliau į Lietuvą atvykusi JAV iždo pareigūnė pripažino, jog V. Šilio banknotai labai kokybiški. 2000-ųjų balandį Kriminalinė policija apsupo spaustuvę, kurioje sulaikė "šilinius". I. Šakalį, D. Vauką, R. Laukį bei V. Račį. Dabar sklinda legendos, jog "šiliniai" pagamino net 30 milijonų netikrų dolerių. Gandai greičiausiai perdėti, tačiau nemenkos padirbtų dolerių sumos tikrai buvo paleistos į apyvartą. Netikrų dolerių buvo iki valiai duodama visiems gaujos nariams, jais atsiskaitoma su partneriais, netikri doleriai keliavo ir į užsienį.
Liudytojai bijojo kalbėti teisme
Deja, policininkai pažadų A. Lukauskui netesėjo. "Šiliniai" ne tik sužinojo, kur gyvena teisme liudyti pasiruošęs A. Lukauskas, bet ir jam paskambino. Vyrukui buvo pagrasinta, jog nuvykęs į teismą jis iš jo gyvas negrįšiąs. Puikiai pažinodamas gaujos narių būdą bei matydamas, kad dalis jų vaikšto laisvėje ir dresuoja neparankius liudytojus, A. Lukauskas nejuokais išsigando. Pasakęs, kad vyksta į Šiaulių apygardos teismą, Arūnas pasuko į pasienį. Kai teisme buvo susizgribta ieškoti liudytojo A. Lukausko, jis jau buvo užsienyje, iš kur negrįžta iki šiol.
Ne ką lengviau teisėjams sekėsi ir su kitais liudytojais. Vienas jų, iš kurio "šiliniai" atėmė du automobilius bei gausybę daiktų, "prarado" atmintį. Verslininkė Elena Jurkienė, anksčiau davusi parodymus, jog kas mėnesį gaujai mokėdavo 800 litų išpirką, teisme staiga "prisiminė" jokios V. Šilio gaujos Telšiuose nežinanti, o už 800 litų samdžiusi "berniukus", kad šie nuo vaikėzų pasaugotų jos parduotuvės vitrinas. Susprogdintojo automobilių salono "Taigetė" savininkas A. Telešovas iš viso spjovė į verslą ir išpardavęs turtą išvyko gyventi bei prekiaut į saugesnę šalį - Rusiją. Iki pasibaigs teismas, į užsienį išvyko ir daugiau reketuotų verslininkų. Kas to negalėjo padaryti, slapstėsi nuo šaukimus į teismą nešiojančių paštininkų.
"Germanto" restorane nušauto Ričardo Jomanto našlė Banga Jomantienė per parengtinį tardymą irgi buvo davusi išsamius parodymus apie nusikalstamą velionio vyro veiklą, tarpusavyje kariavusių V. Šilio ir Broniaus Jonikos santykius. Tačiau teisme moteris ėmė bėdotis seniai serganti psichikos liga, nuolat vartojanti vaistus arba alkoholį, todėl savo anksčiau duotus liudijimus pavadino kliedesiais. Pasak Bangos, ligoninėje ji nuo pareigūno Aleknavičiaus kartą slėpėsi po lova, tačiau buvo už kojos ištraukta ir tardoma; kitą kartą - apklausiama automobilyje. Nežinodamas, kaip vertinti tokį liudytojos aiškinimą, teismas nutarė apklausti ją tardžiusį pareigūną.
Banditai kaltės nepripažino
Visgi atsirado žmonių, sutikusių liudyti prieš gaują, nors tai darė su didele baime. Pavyzdžiui, anksčiau minėtas verslininkas Arūnas Rimša kalbėjo veidą slėpdamas po kauke, užsisegęs neperšaunamą liemenę, o liudytoją teisme saugojo du automatais ginkluoti "Aro" policininkai. Panašiai liudijo ir kiti, kai kas savo parodymus patvirtino raštu.
Iš 14 teisiamųjų tik vienas vyras (beveik nedalyvavęs gaujoje) pripažino kaltę, dar 2-3 su kaltinimais sutiko iš dalies. Apie dešimt iš 14 teisiamųjų kaltės nepripažino absoliučiai. Visi 13 teisiamųjų neigė buvę V. Šilio valdomi, teismą vadino farsu, liudytojus - policijos papirktais bepročiais ar alkoholikais.
Teismas V. Šilį pripažino ginkluotos nusikaltėlių gaujos subūrėju bei vadovu, taip pat pripažino, kad jis kaltas dėl turto prievartavimo, plėšimo, ginklų ir sprogmenų laikymo, turto sunaikinimo, netikrų dolerių gamybos bei leidimo į apyvartą. V. Šilys nuteistas kalėti 14 metų.
Nuosprendžio dieną Algimantas Albinskas šventė savo 37 metrų gimtadienį. Ta proga teismas Algimantui "padovanojo" 13 metų nelaisvės bausmę. Tokiam pat laikui į koloniją išsiųsti ir Vladas Butkevičius (41 m.) bei jo bendraamžis Albertas Skulskis.
Gintaras Račkauskas (30 m.) bei 2 metais jaunesnis Vladas Šimkus nuteisti kalėti po 12 metų. Raimondui Laukiui (30 m.) teismas skyrė 10 metų. 25 metų Darius Vaukas kolonijoje kankinsis pusmečiu trumpiau. Imantui Šakaliui (25 m.), jo bendraamžiui Egidijui Ivoškui bei 28 metų Mindaugui Zeveckui prisieis kalėti po 9 metelius. Gaujos narys Vaidotas Račys (36 m.) pabėgęs į užsienį, tad jis nuosprendį išgirs kai bus pagautas.
Laukia nauji rimti kaltinimai
Tai - toli gražu ne pabaiga. Teisme ir skelbiant nuosprendį kramtomąją gumą žiaumoję bei teisėjams replikas laidę teisiamieji leido suprasti, kad nuosprendžius apskųs. Negana to, V. Šiliui gali tekti išklausyti dar vieną nuosprendį. 1997-ųjų sausį Maskvoje nuotolinio valdymo bomba buvo susprogdintas politiko skandalisto Vladimiro Žirinovskio padėjėjas verslininkas Genadijus Dzenis (35 m.) bei jo asmens sargybinis. Rusijos milicija atskleidė, kad G. Dzenį sunaikinti nutarę jo priešai vykdytojų ieškojo užsienyje, Lietuvoje. Įtariama, jog surengti G. Dzenio pašalinimą apsiėmė V. Šilys, kuris savo ruožtu šį kruviną darbą atlikti už 6 000 dolerių pasamdė šiaulietį Artūrą Kibildį bei panevėžietį Rolandą Sakalauską. 1998 metais A. Kibildis buvo nuteistas kalėti 19 metų už Šiaulių mokesčių inspekcijos susprogdinimą, o R. Sakalauskas suimtas už kitus nusikaltimus. Jei nauji kaltinimai būtų įrodyti, V. Šiliui bei A. Kibildžiui kalėjimas gali tapti namais iki pat mirties.
