Sigitas STASAITIS
Pernykštę liepos 30-ąją baisi tragedija įvyko nuošaliame Draginių kaimelyje (Akmenės raj.). Svetimą automobilį vairavęs vairuotojo pažymėjimo neturintis jaunas draginiškis Tomas Miniauskas taip lėkė vieškeliu, kad net nepastebėjo, kaip partrenkė du kaimynų vaikus. Devynmetis Modestas žuvo vietoje, o jo penkerių metukų broliukas Gediminas buvo taip sunkiai sužalotas, jog dabar yra pirmosios grupės invalidas be vilties pasveikti. Šių vaikų mama Daiva Pranckaitienė, vieniša septynių vaikų motina, ir taip tragiškai stokojanti pinigų, dėl avarijos patyrė dar 5 000 litų nuostolį. Suprasdama, jog nieko nebepakeis, Daiva netroško keršto, tik siekė, kad kaltininkas bent materialiai atlygintų. Teisme iškilo liūdna dilema: nedovanoti žudikui ir tenkintis pranešimais, jog kolonijoje jis sėdi be darbo, arba dovanoti ir... taip pat likti be pinigų.
Vaikai išėjo saldainių
Šešiametis Modestas pakirdo su saule - penktą valandą ryto. Išvakarėse iš vaikų vasaros stovyklos grįžęs devynmetis mamai Daivai Pranckaitienei sakėsi labai pasiilgęs savo keturių broliukų bei linksmuolių sesučių dvynukių. Žinoma, kartu vaikui labai magėjo išbandyti, kaip rieda naujasis mamos nupirktas dviratukas. O gal berniukas nujautė tragišką savo likimą ir skubėjo pasidžiaugti paskutine savo gyvenimo aušra...
Išgirdęs bruzdant brolį Modestą, akis ėmė trintis ir penkiametis Gediminas. Šis ne pagal metus tvirtas ir stambus berniukas irgi negalėjo ramiai miegoti, kai namie tokia vertybė - dviratis. Netrukus broliukai suokalbiškai susišnibždėjo - sutarė naujuoju dviračiu važiuoti saldainių, mat kas antrą rytą į Draginius atburzgia parduotuvė ant ratų. Iš mamos iškauliję centų, broliukai išvažiavo gerokai prieš aštuntą. Jie mamai paaiškino geriau prie stotelės palauksią mašinos, negu pražiopsosią tokią vertybę. Smulkutis Modestas sunkiasvorio Gedimino ant bagažinės nepavežė, tad pasisodinęs dviratį paprasčiausiai stūmė. Taip jau išėjo, jog tą sekmadienio rytą ratuotoji parduotuvė į Draginius neužsuko. Pamindžikavę prie stotelės apie valandą, prieš pusę devintos broliukai apsuko dviratį ir patraukė namo.
Norėjo pasimaivyti prieš panelę?
Tomas Miniauskas, 23 metų vyras iš kito Draginių pakraščio, tą vasarą su bičiuliu Vaidu dirbo brolių Silinių iš Papilės įmonėje. Triūsė, matyt, neblogai, nes darbdaviai vyrukams skolindavo savo automobilį "VW Golf". Tą rytą golfu irgi buvo leista parvažiuoti namo. Tiesa, automobilis buvo patikėtas Vaidui, nes Tomas neturi vairuotojo pažymėjimo, nors vairuoti pramokęs jau prieš porą metų. Būtent pramokęs, nes tą rytą iš Vaido išprašęs leisti pavairuoti, svetimą rusvąją mašiną ginė pernelyg pasitikėdamas savimi. Vėliau T. Miniauskas teisinosi mokęsis vairuoti, nors ženklų su "M" raide neturėjo. Neprityręs jaunas vyras nepagalvojo (o gal nė nežinojo), kad taip lėkti pražūtinga - dėl sugedusių amortizatorių mašina gali lengvai susimėtyti. Vėliau taip ir atsitiko. Žvyrkeliu į Draginius jauni vyrai lėkė su vėjeliu - vėliau ekspertai apskaičiavo, jog greitis turėjo viršyti 70 kilometrų per valandą. Pasak liudytojų, pastebėjusi atmaunančius pažįstamus kavalierius, ėmė maivytis dviračiu važiavusi šešiolikametė Jovita. T. Miniauskas greičiausiai irgi merginai norėjo pasirodyti esąs "kietas" vairuotojas - užuot pristabdęs, jis dviratininkę ėmė lenkti iš dešinės pusės. Mašina šonu smogė į ta pačia kelio puse ramiai sau traukiančius Modestą su Gediminu. Pasak D. Pranckaitienės, Tomas nepajuto smūgio, toliau lėkė paskui save vilkdamas dviratį bei vieną berniuką. Nežinia, kiek dar golfas būtų taip važiavęs, jei ne didelis akmuo, į kurį nevykėlio vairuotojo valdoma mašina trenkėsi ir sustojo.
Kaimynė bijojo sakyti tiesą
- Daiva, tu tik nesijaudink, - nuo skubėjimo uždususi kaimynė nežinojo, kaip D. Pranckaitienei pasakyti žiauriąją žinią. Tavo vaikai pakliuvo į avariją!
Lyg peiliu perverta širdimi Daiva puolė daržais stotelės link, kur sustoja parduotuvė ant ratų. Lėkdama tą gerą puskilometrį moteris svarstė, kas nutikę. Labiausiai bijojo, kad tik jos berniukams nebūtų kas lūžę. Deja, realybė buvo šiurpesnė: paralyžiuotas mažasis Gediminas gulėjo pupų lauke ir verkdamas skundėsi pilvo skausmais, maldavo gerti. Modestas nebekalbėjo - jam buvo sulaužytas stuburas, sumaitotas veidukas. Berniukas mirė vietoje.
Šiaulių ligoninės chirurgai abejojo, ar pavyks išgelbėti ir Gediminą. Atvežtam mažamečiui tą pačią dieną buvo išimta trūkusi blužnis, lopomi sulaužyti kojų kaulai, vėliau operuotas stuburas. Vaikas tris mėnesius prasikankino Šiaulių ir Kauno klinikose, namo grįžo paralyžiuotas, sugipsuotas iki pažastų. Iš pradžių mažasis nelaimėlis ne tik nevaldė rankų bei kojų, bet ir negalėjo ryti - buvo mamos valgydinamas per vamzdelį. Vėliau berniukas ėmė sveikti, tačiau iki šiol nejaučia abiejų kojyčių, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi. Nekreipdamas dėmesio į medikų prognozes, Gediminas išmoko šliaužioti. Šiandien jis tik taip ir juda.
Pagailėjusi kaltininko apsigavo
Nors sakoma, kad teisingumo deivė Temidė akla, tačiau Lietuvoje ji truputį pasisukusi į nusikaltėlių pusę. T. Miniauską gynė vienas garsiausių (ir brangiausių) Akmenės rajono advokatų - V. Gžimaila. O D. Pranckaitienė neturėjo už ką pasisamdyti net ir pigiausio advokato. Teismas įvyko šiemet kovą ir buvo trumpas - vos dviejų posėdžių. Būtų užtekę ir vieno, jei ne T. Miniausko gynėjo gudrumas. Pažadėjęs išgelbėti nuo kolonijos, V. Gžimaila klientui paaiškino, kad bausmė gali būti atidėta, tačiau iki nuosprendžio būtina atlyginti bent trečdalį padarytų nuostolių. D. Pranckaitienė dėl sūnaus laidotuvių buvo išvedusi paskutinę karvę, tad iš T. Miniausko prašė priteisti maždaug 5 000 litų. Teisiamasis pinigų neturėjo visai. Tuomet D. Pranckaitienė sakosi patikėjusi advokato gražbylyste, pagailėjusi jaunuolio ir pasirašiusi, jog 1 500 litų jau gavusi.
- Man advokatas aiškino, kad jei nepasirašysiu, Miniauskiuką ketveriems metams patupdys į "gaidyną" ir aš iš jo tikrai nesulauksiu nė lito, - taip moteris tokio savo poelgio motyvus. - O jei pasirašyčiau, žadėjo, kad kaltininkas nuostolius tikrai atlygins. Bent dalimis. Laikui bėgant.
Po avarijos pas D. Pranckaitienę bent atsiprašyti taip ir neužsukęs T. Miniauskas akių neparodė ir per suvažinėto berniuko laidotuves, o advokatui padedant tenubaustas lygtine laisvės atėmimo bausme, užmiršo ir savo pažadus. Nenupirko net kito dviratuko. Kai kartą nukentėjėlė nusikaltusiajam pati priminė pažadus, šis atšovė po teismo tapęs bedarbiu.
- Kaime nuo žmonių nieko nepaslėpsi. Kaimynai man rytais rodo į Papilėn vykstantį Tomą ir niukina: "Žiūrėk, tavo bedarbis vėl pas brolius Silinius triūsti traukia", - D. Pranckaitienė įsitikinusi, kad dabar šiol jos vaiko žudikas darbuojasi nelegaliai.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas K. Motieka paaiškino, kad advokatui nederėtų tarpininkauti kuriant fiktyvius dokumentus. Advokatas V. Gžimaila "Akistatai" pasiteisino, jog fiktyvusis raštelis buvo pasirašytas jo kabinete, na, gal jam dar paaiškinus, kas turi būti parašyta, tačiau ginkdie jam pačiam nedalyvaujant. O tokiems užuomaršoms kaip T. Miniauskas derėtų žinoti, jog D. Pranckaitienė dabar turi teisę teismui rašyti kasacinį skundą. Išdėsčius aplinkybes, jog bausmės vykdymas atidėtas remiantis melagingu ir neįvykdytu įsipareigojimu, nuosprendis gali būti peržiūrėtas.
Kas galite padėti?
T. Miniausko namuose "Akistatos" korespondentas nerado. Jis nevedęs, gyvena pas tėvus. Apie bendrą bėdą papasakojo prasižengėlio tėvai - kaime gerbiami, padorūs žmonės.
- Prieš Velykas D. Pranckaitienei atidavėme šaldytuvą, skalbimo mašiną, lovatiesę, užuolaidas, - bėdojosi susikrimtęs V. Miniauskas. - Sutarėme, jog skola sumažėjo 371 litu. Grynųjų man žadėjo paskolinti brolis, tačiau sutrukdė jo liga ir operacija. Iš kur imsi pinigų, jei mes abu su žmona bedarbiai, nebedirba ir Tomas, o už užaugintą karvę mums tesumokėjo vos pustrečio šimto litų. Dabar už gyvulius supirkėjai pradėjo siūlyti brangiau, tad laikui bėgant pinigų D. Pranckaitienei surinksime. Tačiau ne šiandien - gyvulius pirma juk reikia užauginti.
Miniauskų šeimynai tikrai nelengva - neseniai iš gyvenimo savo noru pasitraukė Tomo brolis. Tačiau D. Pranckaitienei dar blogiau: vieniša motina su šešiais 3 - 14 metų vaikais, vienas kurių sunkus invalidas, gyvena mažučiame, už banko paskolą įsigytame namelyje. Gedimino gydymas dar nebaigtas, laukia dar viena blogai suaugusios kojos operacija, po to - reabilitacijos sanatorijoje. Gediminas mamos dabar prašinėja ne saldainių, o dešros, mėsos ir žaislinio traktoriaus. Šlapimo bei išmatų nelaikančiam berniukui kasdien reikia nemažai brangių įklotų, o iš dviejų buvusių savo vyrų D. Pranckaitienė sakosi nesulaukusi nė lito alimentų. Šiandien visos vaikų ir mamos pramogos - senas nespalvoto vaizdo televizorius, terodantis vos dvi programas. Dovanotoji skalbimo mašina jau spėjo sugesti. Daiva šiemet išsikovojo, kad daržas jai būtų paskirtas arčiau namų, susirentė šiokį tokį šiltnamiuką. 5 000 litų skolą bankui už namuką irgi reikės grąžinti. Vien iš pašalpų gyvenanti D. Pranckaitienės šeimyna prašo gerų žmonių pagalbos. Moters sąskaitos numeris Lietuvos taupomojo banko Mažeikių skyriaus Papilės filiale - 336115405.
