Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Skaudžiausia, kad taip ir nepavyko įgyvendinti to, apie ką visą laiką svajojau, - taip mūsų pokalbį pradėjo trisdešimtmetė kaunietė, prieš dvejus metus ištekėjusi už laisvės atėmimo bausme nuteisto savo draugo. - Kaip ir mano artimiausios draugės - dažnai pasvajodavau apie savo vestuves. Galvodavau, jog tai nepaprasta, be galo iškilminga ir labai graži šventė. Visada norėjau savo vestuvių dieną pasipuošti ilga balta suknele, gauti daugybę gėlių. Deja, manosios vestuvės, o gal tiksliau - santuokos įregistravimas, buvo labai nepanašus į išsvajotąją šventę... Tą dieną apsirengiau paprasčiausiu kostiumėliu, neėmiau net gėlių - nusprendžiau, kad pataisos namuose nei nuotakos suknia, nei puokštė nereikalingos. Be to, prieš pat vestuves susipykau su motina, nes anksčiau žadėjusi važiuoti su manimi, vėliau šio ketinimo atsisakė. Gerai, kad mane lydėjo sesuo ir būsimo vyro draugai, tačiau nuotaika buvo sugadinta... Buvau įsitikinusi, jog tai negeras ženklas.
Į klausimą, ar laiminga ištekėjusi už kalinio, Raimonda Grigienė (jos prašymu pavardė ir vardas pakeisti) ilgai tylėjo, nežinodama, ką atsakyti. Paskui prisipažino, jog negali tvirtinti, kad santykiai su bausmę atliekančiu sutuoktiniu yra blogi, tačiau slogi pataisos namų aplinka, specifiniai kvapai, kuriuos iškart pajunta vos atvykusi į pasimatymą, tarsi patvirtina, kad dar reikėjo palaukti. Juk Rimvydas jau šią vasarą turėtų išeiti į laisvę - kas jiems būtų trukdę suruošti gražią šventę? Be to, po santuokos įregistravimo pataisos namuose Raimondą ilgai persekiojo nelinksmi išgyvenimai. Jai labai nepatiko visa toji ceremonija, skaudžiai žeidė ciniški prižiūrėtojų žvilgsniai ir elgesys...
Vestuvės už grotų... Ar jos gali būti šventė dviem įsimylėjusiems žmonėms? Vieni į šį klausimą atsako teigiamai, kiti pripažįsta, jog tokioje aplinkoje tikros šventės niekas nesukurs. Dažniausiai įkalinimo įstaigoje įregistruota santuoka nusivilia moterys. Mat kaip jau minėtoji Raimonda, joms tenka pamiršti savo svajones, medaus mėnesius ir dar daug kitų dalykų. Vyrams - daug paprasčiau. Juk neretai norą susituokti už grotų subrandina ne jausmai, o tam tikri išskaičiavimai, noras turėti ryšį su laisvėje esančiu žmogumi, noras sulaukti visapusiškos paramos...
Po ketvirtojo pasimatymo - spontaniškas sprendimas
Štai Vilniaus pirmuosiuose pataisos namuose, kur laisvės atėmimo bausmes atlieka pareigūnai, pernykštį gruodį buvo užregistruotos net 5 santuokos. Šis skaičius įspūdingas tuo, jog čia kali tiktai apie 80 vyrų... Tačiau dauguma jų - jauni, todėl nenuostabu, jog nori kuo greičiau kurti šeimas... Gruodžio 29-ąją su savo išrinktąja susituokęs 25-erių metų vilnietis Aleksejus (beje, jis į Lietuvą iš Baltarusijos atvyko 1997 metais) pripažino, jog laisvėje iš tiesų ši šventė būtų buvusi žymiai gražesnė ir linksmesnė. Jis supranta, kad kiekviena moteris (jo žmona - ne išimtis) nori baltos suknelės, gražios ceremonijos, tačiau jeigu žmonės vienas kitą myli - jie negali laukti. Juk norisi dažniau matytis, susitikti, pasikalbėti. Iki šiol Aleksejus su drauge galėdavo susitikti kartą per tris mėnesius (turėjo teisę tiktai į trumpalaikius pasimatymus), vieną sykį per savaitę galėdavo jai paskambinti telefonu (pokalbiui skirta ne daugiau 15 minučių). Aleksejui buvo labai sunku laukti trumpų, ne ilgiau kaip 4 valandas trunkančių pasimatymų, norėjosi mylimos draugės nepaleisti iš glėbio, o glebėsčiuotis prižiūrėtojų akivaizdoje - menkas malonumas...
- Aš nematau jokių sunkumų, nes išėjus iš čia galima susituokti bažnyčioje ir dalyvauti gražioje ceremonijoje, - tvirtino Aleksejus. - Juk čia buvo užregistruota paprasčiausia civilinė santuoka. Prieš tai rašiau į Teisingumo ministeriją, domėjausi, ar galioja partnerystės sutartis nuteistiesiems, kuri leidžia ilgalaikius pasimatymus su sugyventiniais. Tačiau gavau atsakymą, jog ši nuostata mums negalioja. Dėl to ir nusprendėme pagreitinti vestuves. Šis sprendimas gimė spontaniškai, per ketvirtą trumpalaikį pasimatymą, tačiau jį priėmėme kartu. Kai žmonės myli vienas kitą, jie padaro daug neapgalvotų dalykų... Suprantu, jog blaiviai mąstanti moteris, žengdama tokį žingsnį, arba turi labai mylėti tą žmogų, arba tai daro dėl tam tikrų išskaičiavimų... Manau, kad mano žmona mane labai myli...
Vestuvės be šampano
Iki vestuvių su savo išrinktąja Adrija Aleksejus buvo pažįstamas mažiau nei metus. Nuo pateikto prašymo iki santuokos įregistravimo praėjo pusantro mėnesio. Tiek laiko pakako pasiruošti, nors jaunikio galimybės buvo visiškai apribotos. Aleksejus sakė daug mąstęs, nes jam norėjosi padaryti kažką neįprasto, kad vestuvių ceremonija būtų šventiškesnė, gražesnė, šiltesnė. Tačiau nieko ypatingo nuveikti taip ir nepavyko, nors paramos iš savo draugų, esančių laisvėje, sulaukė nemažai. Ypač pasistengė liudininkais tapęs jaunikio draugas ir nuotakos geriausia draugė. Nors vestuvininkams nebuvo galima susidaužti šampano taurėmis, tačiau niekas nedraudė ceremonijos filmuoti bei fotografuoti. Pataisos namų administracija sudarė sąlygas jaunikiui su visa svita 2-3 valandas pasėdėti prie bendro stalo, pasivaišinti. Buvo ir tortas, ir kitų gardumynų. Visi be žodžių suprato, kad bet koks gėrimas, net bealkoholinis šampanas ar alus - draudžiamas... Aleksejui, šeštus metus nevartojančiam alkoholio (tiek laiko jis kali šiuose pataisos namuose), jis visiškai nereikalingas. Tačiau jaunikis neslėpė, jog pats santuokos įregistravimas, kurį atliko Civilinio metrikacijos biuro darbuotoja, buvo gana šaltas bei oficialus ir visai ne toks, kokio tikėjosi. Tačiau vyrukas dėl to nė kiek nesijaudina, nes mano, kad išėjęs į laisvę suruoš tikras vestuves.
Aleksejus pripažino, jog šios vestuvės jam tapo stimulu elgtis taip, kad kuo greičiau išeitų į laisvę. Juk ten laukia labai mylima žmona... Na, o dabar jis laukia ilgalaikio pasimatymo, kuris įvyks kovo mėnesį. Mat po santuokos įregistravimo suteiktas dviejų dienų pasimatymas prabėgo akimirksniu... Aleksejus ir kitiems savo likimo broliams, abejojantiems, ar verta vesti būnant nelaisvėje, siūlo nebijoti ir žengti tokį žingsnį, kokį žengė jis. Nes dabar jaunas vyras jaučiasi žymiai laimingesnis.
Trečios vestuvės - kukliausios
Kitas "ką tik iškeptas" jaunikis - 36-erių metų kaunietis Donatas Vasiliauskas pasakojo, jog jo istorija - gana paprasta. Mat vyriškis su dabartine žmona kartu gyveno nuo 1999 metų. Atsidūrus už grotų, jam buvo suteikiami tiktai trumpalaikiai pasimatymai, nes jie bendrų vaikų neturėjo. Nors draugė Donatą lankė, tačiau norėjosi dažnesnių pasimatymų, artimesnio bendravimo. Apie bendrą gyvenimą su savo drauge vyriškis galvojo jau seniai - jie abu šį klausimą buvo aptarę. Tačiau vestuvėms laisvėje sutrukdė ilgai užsitęsęs teismo procesas, vėliau - laisvės atėmimas. Mat pirmąsyk už tą patį nusikaltimą D. Vasiliauskas 9 mėnesius buvo suimtas. Paskui vienerius metus gyveno laisvėje, galiausiai - vėl buvo sugrąžintas už grotų. Sprendimą tuoktis būtent dabar Donatas su savo drauge priėmė kartu...
Vestuvių ceremonijoje dalyvavo ir dvi nuotakos dukros (10 ir 12 metų) iš pirmosios santuokos. Mergaitės pirmą sykį atsidūrė įkalinimo įstaigoje, tačiau šios aplinkos neišsigando. Ši santuoka Donatui - trečioji. Pirmosios vestuvės buvo labai didelės, iškilmingos, jas filmavo net žurnalistai. Mat pirmoji Donato žmona buvo vieno buvusio įtakingo ir garsaus valdžios vyro dukterėčia. Tačiau po trijų mėnesių santuoka iširo. Antrosios Donato vestuvės buvo žymiai kuklesnės. Su antrąja žmona jam buvo lemta būti trejus metus... Ką tik užregistruotos santuokos ceremonija - pati kukliausia... Vyriškis tikino, jog gana ilgai, net šešerius metus, nesiryžo vesti trečiosios žmonos greičiausiai todėl, kad pirmosios santuokos nebuvo laimingos. Tačiau dabar, po tokių išbandymų, jau neabejoja, jog niekad nesiskirs...
Donatas su šypsena pastebi, jog jo žmona padarė viską, kad ši šventė būtų kiek galima įspūdingesnė. Vestuvių rytą, likus 4 valandoms iki ceremonijos, jam buvo perduotas kostiumas. Rūbai idealiai tiko. Tai jaunikį gerokai nustebino... Kostiumas liko čia - gal atsiras proga, kai jo prireiks... Kas labiausiai patiko per vestuvių ceremoniją? Donatui šis klausimas buvo malonus. Vyriškis linksmai atsakė, jog labiausiai nustebino pojūtis, kad yra laisvas, niekur neuždarytas ir neatskirtas nuo artimų žmonių... Jiedu su žmona nutarė dar iškelti linksmą "baliuką" laisvėje - pataisos namuose tiktai oficialiai įtvirtino santykius.
Santuoka drausmina nuteistuosius
Vilniaus pirmųjų pataisos namų direktorius Zdislavas Subočius patikino, jog pernai šioje įstaigoje susituokė net 9 poros. Vieni jaunikiai vestuves planavo senokai, kiti tokį sprendimą priėmė spontaniškai. Direktoriaus teigimu, santuoka vyrus veikia teigiamai. Iškart pagerėja jų drausmė, nuteistieji labai laukia pasimatymų, nori dažniau bendrauti su žmonomis. Kiekvienam įkalinimo įstaigos vadovui svarbiausia, kad vyrautų drausmė, kad nuteistieji norėtų dirbti, užsiimti kažkokia veikla, nes tada atsiranda galimybė užsidirbti pinigų, paremti šeimą. Psichologų pagalbos neprireikė nė vienam būsimam jaunikiui - paprastai tokius sprendimus vyrai priima patys. Dauguma jų tuokiasi iš meilės, nors pasitaiko - ir iš išskaičiavimo... Ne vienas nori paramos - iš jos ir finansinės... Direktorius prisiminė vieno nuteistojo bandymą įsivaikinti sugyventinės (o gal visai atsitiktinės moters, su kuria buvo sutarta iš anksto) mažametį sūnų. Tačiau paaiškėjus, jog šis nuteistojo sprendimas pagrįstas išskaičiavimu (mat pagal dabar galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, nuteistiesiems, turintiems mažamečių vaikų, net trečdaliu gali būti sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės laikas), šis procesas buvo nutrauktas.
Vis dėlto ne vienas iš šiuose pataisos namuose šeimą sukūrusių kalinių jau spėjo išsiskirti. Vienos skyrybos įvyko po santuokos įregistravimo praėjus trims mėnesiams. Kitas atvejis dar įdomesnis. Kurį laiką kalintis vyriškis staiga išsiskyrė su žmona, paskui netrukus pataisos namuose įregistravo kitą santuoką. Tačiau apie tai sužinojo buvusioji žmona ir jau po dviejų-trijų savaičių susirado naująją buvusio vyro sutuoktinę, jai prikalbėjo visokių negerų dalykų, gal net prigąsdino, kad ši pati nusprendė kuo greičiau nutraukti ką tik sudarytą santuoką... Z. Subočius pripažino, jog neretai nuteistieji savo išrinktosioms prikalba daug gražių žodžių, save labai išaukština, todėl, jeigu būsimoms nuotakoms rūpi, koks iš tiesų yra jaunikis, gali apie jį sužinoti daugiau. Tereikia kreiptis į administraciją...
Santuokų gausėja
Ypač dažnai vestuvių ceremonijos vyksta Alytaus pataisos namuose, kur pastaruoju metu atlieka bausmę beveik 1 300 nuteistųjų. Jeigu 2004 metais čia buvo užregistruota 30 santuokų, tai pernai - jau 41. Nors pirmasis šių metų mėnuo dar tik įpusėjo, jau spėjo susituokti 4 poros, o dar dvi - iki sausio pabaigos. Minėtos įkalinimo įstaigos direktoriaus teigimu, jaunikių elgesys žymiai keičiasi į gerąją pusę. Savo antrąsias puses vyrai susiranda įvairiais būdais. Vieni prisimena buvusias drauges, kiti rašo laiškus nepažįstamoms merginoms, ieško nuotakų per draugus ir pažįstamus. Ne visų būsimų jaunikių tikslai vienodi. Vis dėlto daugumai jų yra svarbu turėti artimą žmogų, su juo susitikinėti, galų gale - gauti materialinės naudos. Anksčiau buvo tokių, kurie kūrė šeimas vien tam, kad žmonos į "zoną" atgabentų draudžiamų dalykų. Kadangi nuo sausio 1 dienos bet kokie maisto siuntiniai įkalinimo įstaigose uždrausti - minėti tikslai prarado prasmę...
Kam tuoktis, jei galima kreiptis į teismą...
Kiek rečiau santuokų užregistruojama Pravieniškių pirmuosiuose pataisos namuose. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Aurelijus Balčiūnas sakė, jog šis reiškinys gana retas, nes nemažai nuteistųjų turi "sugyventinio statusą". Nors įkalinimo įstaigose draudžiami ilgalaikiai pasimatymai sugyventiniams (poroms, neturinčioms bendrų vaikų), tačiau šis draudimas pradėtas laužyti pačių nuteistųjų iniciatyva. Mat praėjusių metų pradžioje vienas kalinys kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas, kad jam būtų suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sugyventine (su šia moterimi jis bendrų vaikų neturėjo). Teismas jo prašymą patenkino. Tada pasipylė identiški ir kitų nuteistųjų prašymai. Netrukus administracijai teko vykdyti ir kitą tokį patį teismo sprendimą. Taigi, jeigu taip bus ir toliau - santuokų už grotų nedaugės...
Visai kitokia padėtis Panevėžio pataisos namuose. Moterų įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Vaitkutė patikino, jog per pastaruosius dvejus metus čia nebuvo užregistruota nė viena santuoka, nors tik 17,8 procento nuteistųjų yra ištekėjusios. Bausmę atliekančios moterys kažkodėl labiau pamirštos, žymiai rečiau lankomos nei vyrai. Todėl ir ilgalaikių pasimatymų kambariai čia dažniausiai būna tušti... Su savo sutuoktiniais susitinka ir dvi paras praleidžia kartu tiktai 4 procentai kalinčių moterų...
