Tuo metu, kai bedarbystė šalyje beveik nemažėja, įkalinimo įstaigose, kur nuteistieji dar visai neseniai taip pat neturėjo ką veikti, padėtis keičiasi į gerąją pusę. Dalis kalinių, jei tik pageidauja, gali dirbti ir net šį tą užsidirbti. Vyriausybė gruodžio mėnesio pradžioje patvirtino programą, kurioje numatytos priemonės, kaip dar daugiau įsteigti darbo vietų, kaip renovuoti įmonių prie pataisos įstaigų pastatus bei įrengimus. Šios programos tikslas - pasiekti, kad darbas, viena svarbiausių nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos priemonių, taptų prieinamas visiems norintiems dirbti nuteistiesiems.
Užsienio patirtis
Programos kūrėjai išanalizavo Danijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių patirtį. Danijoje nuteistieji dirbti privalo. Darbo vietos kuriamos kalėjimuose ne tam, kad būtų gaunamas pelnas, o kad nuteistieji galėtų dirbti, išmoktų amato ir įgytų gerą profesiją. Darbo valandos, darbo sąlygos ir darbininkų gyvenimas - tokie pat kaip ir laisvėje. Tačiau asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, darbo užmokestis gerokai mažesnis.
Prancūzijoje nuo 1984 metų pastatytos 25 naujos 12 850 vietų pataisos įstaigos. Naujų kalėjimų statybą, eksploatavimą, nuteistųjų gamybinę veiklą organizuoja privačios įmonės. Jos užtikrina nuteistųjų maitinimą, profesinį pasirengimą. Valstybė rūpinasi apsauga, kalėjimų administraciją irgi sudaro valstybės tarnautojai.
Vokietijoje bausmės vykdymo įstatymas nustato, kad nuteistasis per metus privalo iki 3 mėnesių dirbti pagalbinius darbus. Už kiekvieną darbą mokama. Dėl objektyvių priežasčių nedirbantis nuteistasis gauna pašalpą. Pašalpą gauna ir nuteistieji, kurie nedirba, bet mokosi. Kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje nuteistųjų išlaikymo išlaidos iš dalies dengiamos iš jų darbo užmokesčio.
Suomijoje nuteistasis privalo dirbti, mokytis arba kitaip dalyvauti pataisos įstaigos veikloje. Toks nuteistasis kartą per metus gali gauti 4 savaičių atostogas. Nuteistieji nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dirba po 8 valandas per dieną. Penktadieniais darbo laikas sutrumpintas.
Dirba kas penktas
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Šiuo metu dirba tik 17,9 procento nuteistųjų - mažiau nei kas penktas kalinys. Daugiausia dirbančiųjų Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje (38,6 proc.), o mažiausiai - Pravieniškių antrojoje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje (9 proc.). Nuolat rengiamų apklausų duomenimis, dirbti norėtų kas trečias nuteistasis.
Pravieniškių antrojoje sustiprinto režimo kolonijoje kali plėšikai, žudikai, kiti sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys. Dauguma - jaunimas, kuris dirbti visai nenori. Sėdi jauni vyrai ir laukia, kol mama atveš siuntinį ir pinigų. Dažnai ta mama - tai laisvėje likę nusikalstamos grupuotės nariai, paremiantys įkliuvusiuosius. Antra - dirbti "verchams", normaliems bachūrams "blatniesiems", yra negarbinga, nes dirbantieji laikomi beveik "ožiais" ir yra niekinami. Mažiausiai paskatų dirbti turi alimentininkai - iš jų uždarbio išskaičiuojami pirmiausia vaikams išlaikyti skirti pinigai ir dažniausiai ne kažin kas lieka. Būna ir kitų priežasčių. Panevėžyje bausmę atliekančios moterys nenori dirbti, nes labai pasenę gamybos įrengimai. Panaši padėtis ir Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Tačiau ne vienam darbas - vienintelis išsigelbėjimas norint nusipirkti rūkalų ar arbatos, nes kolonijos parduotuvėje veltui nieko neduoda.
Nebus lengvatų, bus bankrotas
Valstybės įmonėse prie pataisos darbų įstaigų šiuo metu gaminami elektros instaliacijos ir elektrotechnikos gaminiai, ketaus liejiniai, baldai, siuvami siuviniai, avalynė, apdorojama mediena. Per 2001 Kalėjimų departamentui pavaldžios devynios įmonės ir keturi gamybos barai pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 2,784 milijono litų. Iš gamybinės veiklos patirtas 525 600 litų nuostolis, tačiau jį kompensavo pagal pridėtinės vertės mokesčio lengvatą susidariusi suma - 1,373 milijono litų. Taigi galima sakyti, kad įmonės gavo 847 600 litų pelno. Per 2002 metų pirmąjį pusmetį grynasis pelnas yra 131 100 litų. Jei nebūtų lengvatų, net 6 įmonės dirbtų nuostolingai, 1 500 nuteistųjų liktų be darbo. Deja, lengvatų laikai baigiasi. Jau nuo 2004-ųjų ir Pataisos departamento įmonės mokės PVM.
Tad jei valstybė nepadės, dalis įmonių bankrutuos. Kad taip neatsitiktų, per 2004 - 2006 metus įmonės ir barai pageidauja per 19 milijonų litų. Už tuos pinigus numatoma modernizuoti elektros prekių gamybą Alytuje, drabužių siuvimą Panevėžyje, aprangos ir patalynės siuvimą Pravieniškėse ir kitose įmonėse. Kad tai padaryti būtina, supranta visi, nes su susidėvėjusiais įrengimais nepagaminsi produkcijos, kuri pajėgtų konkuruoti šiuolaikinėje rinkoje. Bėda tik, kad kaliniai nors ir pigesnė darbo jėga, tačiau dauguma iš jų neturi jokios specialybės, o tik išmokę jos palieka koloniją ir vėl tenka mokyti kitus. Paskaičiuota, kad pataisos darbų įstaigose nuteistųjų bausmės atlikimo laiko vidurkis - 2,1 metų, o dirbančių nuteistųjų vidurkis dar trumpesnis. Nuteistųjų profesinis rengimas trunka metus, mokymas darbo vietose - iki pusės metų. Mokyti ir įgiję specialybę nuteistieji vidutiniškai dirbo tik apie metus.
