Verkšlenanti ir liūdinti Viktorija Zakurko su širdgėla šnekėjo apie savo mylimąjį Muhamedą Benhamedį. Jis įtarimas Al Qaidos rėmimu. Devyniolikmetė lietuvė Viktorija negali patikėti, kad jos draugas gali turėti kokių nors ryšių su teroristinėmis grupuotėmis. Nors Benhamedis turėjo žmoną ir septynis vaikus Birminghame, jis vis tiek gyveno su Viktorija dideliame name Vavertre (Wavertree). Viktorija sako: "Jis buvo mano geriausias draugas, mano mama, mano tėtis, jis buvo viskas man." "Dabar kažkas yra sudaužyta, bet aš nenustosiu jo mylėjusi." "Aš negaliu gyventi be Beno. Jis toks malonus. Aš jį myliu, taip pat ir visą jo šeimą." "Vieną kartą parke ant suoliuko Benas pamatė žmogų, matėsi, kad tas žmogus neturi pinigų, tada Benas jam davė daug pinigų." "Benas mane išmokė, kas yra gerai, o kas yra blogai." Viktorijos draugas, kuris pažinojo Benhamedį, parodė jam Viktorijos nuotrauką ir nuo tada Benis pamilo Viktoriją, jis ją pasitiko Mančesterio oro uoste. Ji sako: "Kai policija atėjo, buvo taip baisu. Jie naršė po visą namą. Iššniukštinėjo kiekvieną kampą." Viktorija sako, kad apie al Qaidą ir karą jie niekada nešnekėjo. Ji sako:" Mes šnekėjome tik apie tai kaip padaryti gyvenimą geresnį, kaip padėti vienas kitam ir kaip gyventi be karo. Benas geras žmogus. Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl viskas vyksta." " Jis pavertė mano gyvenimą pasaka. Tai buvo lyg sapnas kartu su Benu. Aš niekada negalvojau, kad meilė gali būti tokia stipri." "Jis davė man savo širdį ir aš jam noriu atiduoti viską." "Aš nenoriu, kad Benui kas nors atsitiktų. Jis buvo toks geras man ir kitiems." " Jis tarsi angelas. Jis toks geras žmogus. Jis niekada nieko nenuskriaustų." "Aš tiesiog nebegaliu miegoti naktį. Aš tik rėkiu ir verkiu."
Viktorija sako, kad jie su Benhamedžiu ketino susituokti. "Jis norėjo, kad viskas vyktų lėtai." Bet kol Viktorija laukia žinių apie savo vaikiną, jai tenka išsiverkti ant šuniuko peties. Šešių mėnesių Rotveilerių veislės šuniukas palaiko jai kompaniją. "Benas žinojo, kad aš noriu šuniuko, kad mūsų namai būtų saugesni." "Vieną dieną Benas mane pažadino ir paprašė nusileisti laiptais žemyn. Ten buvo šuniukas. Aš buvau tokia laiminga. Benas toks meilus." Po kelių valandų kai Benhamedį suėmė policija, Viktorija sulaukė mamos skambučio. Ji pranešė, kad mirė Viktorijos teta. "Šito man yra per daug. Dabar mano pusbroliai likę vienui vieni. Jie neturi nei tėvo nei mamos. Jų tėvas mirė 1997 metais." ----------"-----------"-----------"------------"--------------"---------------"------------ Motina ir jos astma sergantis sūnus prisiekia, kad jie buvo išspirti iš jų namų įtariamojo Muhamedo Benhamedžio. Keturiasdešimt dviejų metų Dona Lyons sako, kad Benhamedis atsisakė priimti nuomos mokestį už jų namą. Ji sakė , kad ji buvo paduota į teismą tada, kai ji negalėjo sumokėti šešiasdešimt penkių svarų už savaitės nuomą. Dona dabar turi saldainių parduotuvę, ji sako, kad su savo sūnumi Antoniu jie čia gyveno tris metus. Dona sako: " Jis pasirodė 2004 metais ir liepė mums išsinešdinti." " Jis norėjo, kad aš mokėčiau grynais." "Jis padavė mane į teismą. Aš turėjau jam sumokėti tris šimtus svarų ir palikti visus savo baldus." "Jis buvo baisus. Mes tapome benamiais, net septynis mėnesius neturėjom kur gyventi."
