Irena ZUBRICKIENĖ
Likus vos mėnesiui iki mokslo metų pabaigos, Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskritis) Kazio Griniaus gimnazijos 9 a klasėje netikėtai liko tuščias suolas, kuriame sėdėdavo Bebruliškės kaime gyvenusi daugiavaikės šeimos atžala Onutė Šumskaitė (17m.).
Po samanomis - laikina kapavietė
Onutė Šumskaitė gyveno netoli Kazlų Rūdos esančiame kaime, kurį nuo miesto skiria bene trys kilometrai mišku. Šį kelią mergina, kaip ir kiti kaimo vaikai, lankantys mokyklą Kazlų Rūdoje, įveikdavo kelis kartus per dieną. Neretai - viena, nes, kaimynų teigimu, buvo nelinkusi į dideles draugystes, rami, mažakalbė. Kai vieną dieną Onutė iš mokyklos nesugrįžo, namiškiai sunerimo. Nerimą sustiprino žinia, kad mergina tą dieną mokykloje visai nepasirodė. Žmonės nujautė nelaimę, nes Onutė niekada anksčiau nebuvo suteikusi rūpesčių. Gražina Šumskienė, nieko paguodžiančio apie dukterį neišgirdusi keturias paras, kreipėsi į policiją. Savaitgalį kaimo gyventojas, eidamas miško taku, aptiko besimėtančius akinius. Apie tai buvo pranešta teisėsaugininkams. Atidžiau apžiūrėjus vietą ir aptikus žymes, liudijančias, kad kažkas buvo vilkta, netrukus buvo rastas merginos lavonas. Jį išdavė iš po samanų kyšojusios kojos. Po samanomis buvo paslėptas ir Onutės mokyklinis krepšelis su storu sąsiuviniu, ir jos striukė. Ant merginos kaklo buvo akivaizdžios smaugimo žymės. Anot policininkų, žudikas ar žudikai darbavosi neprofesionaliai, gal skubėjo.
Aptemdė Motinos dieną
Kraupi žinia apie dukters netektį penkių vaikų motiną Gražiną Šumskienę, neseniai tapusią našle, užklupo kaip tik per Motinos dieną. Netrukus po kaimą pasklido gandai, kad bene prieš savaitę kažkas girdėjo, kaip Onutei liūdna pabaiga grasino gretimo daugiabučio keturiolikmetė gyventoja Sandra Barauskaitė, tos pačios Kazlų Rūdos mokyklos aštuntokė. Ji gyvena su močiute, tačiau kasdien gali matytis ir su gretimame daugiabutyje gyvenančia motina. Pastaruoju metu pas močiutę įsikūrė ir su sugyventiniu meiles pabaigusi Sandros devyniolikmetė sesuo Jurgita Sartauskaitė. Abi merginos per kelis mėnesius savo močiutės Stasės Sidarienės (73 m.) gyvenimą buvo pavertusios pragaru - nuolatiniai ginčai, barniai, laukimas, netgi neblaivios Jurgitos smūgiai.
- Sandrą aš užauginau nuo septynių mėnesių, kai daug vargo mačiusi jos mama, mano duktė Lina Sartauskienė, išskubėjo darbuotis. Anūkei atstojau motiną, tačiau šiemet nesulaukiau jos žodelio Motinos dienos proga, - per visą pokalbį graudinosi simpatiška, tvarkingai gyvenanti močiutė. - Užtat po kelių valandų ir aš, ir mano dukra gavome gerą švenčių "dovaną" - abi seseris išsivežė atvykę policininkai. Sakė - įtariamos dėl Onutės nužudymo arba gali ką žinoti. Tai va, kokia mums buvo Motinos diena.
Kieme tebetvyro įtampa
Įvykį narpliojantys pareigūnai nuo pat pirmos tyrimo dienos turėjo duomenų, kad seserys Sandra ir Jurgita gali būti kaltos dėl tragedijos Bebruliškėje. Per dvi areštinėje praleistas paras merginos neprisipažino nužudžiusios kiemo draugę. Jurgita iš pradžių tik tylėjo, o Sandra ašarojo. Pagaliau prabilusių seserų parodymai buvo skirtingi, nenuoseklūs. Tikintis, kad netrukus pavyks užčiuopti siūlo galą, Marijampolės apylinkės prokuratūra prašė teismo leisti įtariamąsias suimti dešimčiai parų. Prašymas buvo patenkintas tik iš dalies - leista suimti keturioms paroms. Teismo koridoriuose pasirodžiusios merginos, vedamos policininkų, atrodė viskam abejingos, buvo ramios, nevengė žvalgytis.
Tuo tarpu Bebruliškės kaime tebesklando gandai. Vieni kalba, kad Onutei draugės atkeršijo už apkalbas, kiti - kad mergina tapo meilės trikampio auka. Esą anksčiau Sandrai patikęs vaikinas dabar didesnį dėmesį buvo pradėjęs rodyti tylenei Onutei, užtat atstumtoji konkurentei pagrasinusi ją pamokyti ir savo pažadą tesėjusi. Ne viena, o su sese. Nuo pirmųjų tragedijos dienų abiejų gretimų triaukščių, kuriuose gyvena ir nužudytos merginos, ir įtariamųjų šeimos, gyventojai kasdien būriuojasi kieme ir aptarinėja išgirstas naujienas, tebeprisimena Onutę ir piktų žodžių negaili Sandrai bei Jurgitai. Suimtų seserų močiutė S. Sidarienė guodėsi korespondentei, kad jaučiasi esanti kaimynų smerkiama. Ir jai, ir jos dukteriai nemalonu išeiti į kiemą, nors nei viena, nei kita mergaičių nemokė žiaurumo ar smurto. Kaimynai tiki, kad įtariamos seserys tikrai susitepusios rankas kiemo draugės krauju, ir baiminasi jų keršto sugrįžus į namus. Žmonėms neramu ir dėl buvusių Jurgitos draugų, dažnai ją lankydavusių įvairiais automobiliais, nenuspėjamo elgesio. Po O. Šumskaitės laidotuvių įtampa kaime neatslūgo. Kai kurie gyventojai netgi žadėjo padaryti savo teismą iš areštinės išleistoms seserims.
Nelaimės reikėjo tikėtis
Du savo ir septynis našliu anksti likusio antrojo vyro vaikus užauginusi Stasė Sidarienė sielojasi, kokią didžiulę gėdą užtraukusios jai anūkės ir kokiu nebepakeliamu skausmu aptemdžiusios senatvę. Tačiau moteris neslepia, kad vienokia ar kitokia nelaimė jos namus turėjusi aplankyti - labai jau pablogėjusios pastaruoju metu abi anūkės. Jurgita, anot močiutės, rūpesčių nekėlė tik iki dešimties metų. Normaliai baigė tik penkias klases, po to pradėjo nelankyti mokyklos ir visai ją metė. Du kartus buvo patekusi į specialiąją nepilnamečių mokyklą. Iš jos sugebėdavo pabėgti ir valkataudavo. Paskui susirado vedusį vyrą ir su juo susimetė, bet po kiek laiko išsiskyrė. Nuolatinio darbo neieškojo, o apie tolimesnius mokslus nė kalbos būti negalėjo. Jurgita pamėgo kompanijas, pati pas močiutę dažnai pareidavo išgėrusi. Auklėjama anūkė ne kartą išdaužė indus, mušė močiutę, smurtavo ir prieš savo motiną. Namo gyventojai įtaria, kad ji turėjo reikalų su sąvadavimu besiverčiančiais asmenimis, kartais įsukdavusiais į jų kiemą.
Pasak S. Sidarienės, per pastarąjį pusmetį Jurgita iš kelio išvedė ir jaunėlę Sandrą. Pirmiausia ji "ištraukė" buvusią lipšnią paauglę iš močiutės kambario, kuriame abidvi tvarkydavosi, kitame kambaryje į krūvą sustūmė dvi lovas ir "parsikraustė" Sandrą. Aštuntokė pradėjo nebesidomėti mokslais, valkiotis su Jurgita, praleidinėti pamokas. Keturiolikmetė taip pat ne vieną naktį jau praleidusi svetimuose guoliuose. Kai abi parsirasdavo iš gastrolių, užsidarydavo savo kambaryje ir kikendavo, šnabždėdavosi, klausydavosi garsios muzikos. Dėkingumo už tai, kad jau didelėms anūkėms paaukoja savo pensiją, S. Sidarienė niekada nesulaukė. Su motina merginos nesutardavo. Jurgita retkarčiais susirašinėdavo su iš kalėjimo neišeinančiu savo tikruoju tėvu Vincu Čėsna (mergaitės motina Lina Sartauskienė pagimdė penkis keturių vyrų vaikus), kuris ne kartą dukteriai buvo parašęs: "Tik nebūk tokia, kaip aš".
Vargo vaikas
Onutės netekę artimieji atrodė ir prislėgti. Tepasakė, kad nebeturi niekam blogo nepadariusios, niekam negalėjusios užkliūti Onutės.
Kaimynų teigimu, bene visos Šumskų šeimos patirtos nuoskaudos ir ją ištikusios nesėkmės skandinamos alkoholyje. Geria ir bedarbė motina, ir jos naujasis gyvenimo draugas, ir kai kurie vaikai. Onutė, anot kaimiečių, buvo kaip tas saulės spindulėlis, besiveržiantis iš tamsos.
- Vargo vaikas, - "Akistatai" sakė viena Onutę mokiusi pedagogė. - Žinome, kokioje šeimoje augo, bet mokykloje visada buvo tvarkinga, mandagi, kukli. Mokslai jai sekėsi sunkiai, pradinėse klasėse kursą kartojo, tačiau, būdama septyniolikmetė, nesidrovėjo sėdėti devintosios klasės suole. Tiesa, daug gerų draugių neturėjo. Galbūt todėl jos, savaitę nepasirodžiusios mokykloje, beveik niekas ir nepasigedo. Sakė, gal serga, o gal daržuose dirba. Vasarą merginai būtų sukakę jau aštuoniolika, tačiau į šokius ji nevaikščiodavo. Namuose kaimynų vaikus pasaugodavo, vasarą uogaudavo, netinginiavo. Labai apmaudu dėl tokio mergaitės likimo.
Dar ne pabaiga
Tiriama, ar O. Šumskaitė mirė tą pačią dieną, kai paskutinįkart išėjo į mokyklą. Teismo medicinos ekspertas aptiko ir daugiau sužalojimų ant nelaimėlės kūno. Gali būti, kad mergina žudikui priešinosi, buvo kankinama. Spėjama, kad tai ne vieno žmogaus darbas.
Suimtoms seserims Jurgitai ir Sandrai jokie kaltinimai dar nepareikšti. Gali būti, kad šeštadienį jos, stokojant įkalčių, bus išleistos iš areštinės. Sulaikytas dar vienas vaikinas, pastarosiomis dienomis linksminęsis kartu su Jurgita ir Sandra. Pirminiais duomenimis, tai 24 metų Kaišiadorių rajono gyventojas. Įvykį tiriantys pareigūnai nesilaiko įsikibę vienintelės versijos, taigi ir sulaikytųjų ratas gali dar padidėti.
