Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus griežtai sukritikavo dabartinio valstybės vadovo kai kuriuos užsienio politikos sprendimus ir įspėjo rūpintis savo autoritetu bei vengti asmeninių ambicijų, o Gruzijoje viešintis Rolandas Paksas neįvardintiems politologams atsakė, kad Pietų Kaukazas Lietuvai labai svarbus.
Interviu Lietuvos radijui penktadienį (09.12) V. Adamkus abejojo, ar prezidentas Rolandas Paksas priėmė teisingą sprendimą, išvykęs į kelionę po Užkaukazės valstybes Gruziją ir Armėniją, užuot dalyvavęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke.
"Neišnaudoti šio forumo man atrodo netikslinga ir jeigu tai būtų mano pasirinkimas ir prioritetas, ką daryti, ar važiuoti į kurią nors valstybę, kur šiuo metu prezidentas yra išvykęs, ar į Jungtines Tautas, aišku, pasirinkimas yra neabejotinai Jungtinės Tautos. Todėl galiu su tam tikra nuostaba pažiūrėti, kad nebuvo pasirinkta tai, kas būtų mums tikrai sudarę galimybes išeiti į pasaulinę areną", - sakė V. Adamkus.
Gruzijoje viešintis prezidentas Rolandas Paksas šiuos teiginius neakivaizdžiai pakomentavo, teikdamas kad Pietų Kaukazas yra labai svarbus ne tik Lietuvai, Baltijos regionui, bet ir visai Europos Sąjungai. Anot R. Pakso, šis regionas yra svarbus platesnės Europos kontekste, ekonominių ir kitų interesų požiūriu.
Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad apie savo vizitą į Pietų Kaukazą jis buvo informavęs aukštą Europos Komisijos pareigūną Guenterį Verheugeną (Giunterį Ferhoigeną). Prezidento R. Pakso teigimu, jis džiaugtųsi, jei ES atstovo pareigoms Pietų Kaukaze būtų pakviestas Lietuvos politikas ar diplomatas.
O į Jungtines Amerikos Valstijas prezidentas dar važiuos. Vėliau,kai jis bus paruoštas diplomatiniais kanalais, lapkričio arba gruodžio mėnesį. Lietuvos vadovo nuomone, naujo Lietuvos prezidento vizitas JAV turi prasidėti nuo susitikimo su prezidentu. "Tai labai svarbu. Tai pakelia dviejų valstybių santykius į naują kokybinį lygį", - sakė R. Paksas.
Neakivaizdi prezidentų diskusija tuo ir baigėsi, nors Valdas Adamkus aptarė dar kelias jį neraminančias Lietuvos užsienio politikos problemas. V. Adamkus teigė negalintis nuspėti prezidento R. Pakso sprendimo nusiųsti į Iraką savo patarėją Alvydą Medalinską motyvų.
"Pačiu aukščiausiu lygiu nusiųsti vadinamajai diplomatinei žvalgybai vieną iš savo pagrindinių užsienio reikalų patarėjų - tai yra prezidento sprendimas ir aš negaliu daugiau komentuoti", - sakė V.Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas taip pat pažymėjo, kad tarptautinėje taikos stabilizavimo misijoje Irake aktyviai dalyvauja Lietuvos kariškiai, Irako reikalais nuolat rūpinasi Užsienio reikalų ministerija.
Šią savaitę vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje R. Paksas pranešė į Iraką nusiųsiąs apsižvalgyti patarėją užsienio politikos klausimais A. Medalinską, kuris turės parengti raportą dėl galimybių paskirti Lietuvos nuolatinį atstovą Irake. Sprendimą siųsti patarėją stebėtojai įvertino kaip nemotyvuotą, neparengtą, atspindintį prezidento nepasitikėjimą Užsienio reikalų ministerija. Be to, VGT nariai rimtai abejoja, ar nuolatinio atstovo Irake paskyrimas bus ekonomiškai pagrįstas.
Interviu radijui V. Adamkus neapėjo ir tarp politikų kilusios diskusijos dėl prezidento vadovaujamos Užsienio politikos koordinavimo tarybos (UPKT) veiklos bei įtampos, tvyrančios tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos.
"Užsienio reikalų koordinavimo tarybą sukūrė prieš mane dirbęs prezidentas Brazauskas. Per penkerius metus aš niekada ja nesinaudojau kaip valdžios įrankiu. Nes iš tikrųjų Konstitucijoje tokia prezidentinė taryba nėra įteisinta. Ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas šioje diskusijoje yra teisus", - sakė V. Adamkus.
A. Paulauskas neseniai atsiuntė laišką prezidentui, kuriame teigiama, kad UPKT galių nenustato jokie įstatymai, tarp jų - ir Konstitucija. Seimo pirmininko rašte tvirtinama, kad tarybos funkcionavimas pažeidžia valdžių pasidalijimo principą, mat į ją įtraukti ne tik Prezidentūros, bet ir jai nepavaldžių institucijų atstovai iš Seimo ir Vyriausybės. Todėl parlamento vadovas siūlo Užsienio politikos koordinacinės tarybos teises ir galias įtvirtinti specialiu dokumentu, kuris atitiktų parlamentinės valstybės principus.
V. Adamkus teigė, kad jo kadencijos metu užsienio politikos koordinavimo tarp Prezidentūros ir URM problemų "tikrai nebuvo".
"Nemanau, kad jos dabar turėtų kokį rimtą pagrindą. Problemos čia gali būti sukuriamos tik dirbtinai ir tik iš ambicijų. Mūsų užsienio politiką visai neblogai koordinavo ir koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Nereikia jai trukdyti. Iš viso labai abejoju, ar mūsų Konstitucija leidžia prezidentui koordinuoti Vyriausybės darbą. Aktyviai bendradarbiauti, atkreipti dėmesį į spręstinas problemas - taip, tai prezidento pareiga. Bet vadovauti Vyriausybei prezidentas negali. Tokia yra mūsų Konstitucija ir jos turime laikytis visi", - sakė V. Adamkus.
"Linkėčiau prezidentui Paksui stiprinti savo autoritetą tarp Europos Sąjungos ir NATO šalių. Būtent tai, o ne vidaus ginčai dėl užsienio politikos koordinavimo šiandien yra svarbiausia", - sakė kadenciją baigęs prezidentas, kuris, apklausų duomenimis, kartu su R. Paksu, dabar yra vienas didžiausių autoritetų Lietuvos visuomenėje.
