Remigijus RAINYS
Vokietijos ir Šveicarijos pasienyje 12 000 metrų aukštyje naktį Baškirijos avialinijų lėktuvas Tu-154, kuriuo į Barseloną skrido 52 moksleiviai ir penki juos lydintys suaugusieji. (Dvylikos žmonių įgulai vadovavo patyręs pilotas Aleksandras Grosas). Susidūrė su skubių siuntų pristatymo korporacijos DHL lėktuvu "Boeing 757", kurį pilotavo britas Polas Filipsas ir kanadietis Brendas Kampionis. Po susidūrimo virš Yberlingo miesto prie Badeno ežero sudužusių lėktuvų nuolaužos pasklido maždaug 30-40 kilometrų spinduliu. Visi lėktuvais skridusieji žuvo. Iš naktinio dangaus pasipylusios liepsnojančios avialainerių liekanos uždegė kelis pastatus, tarp jų - ir mokyklą, tačiau žemėje žmonių aukų nebuvo.
Pramoginė kelionė į Barseloną turėjo tapti paskatinimu gerai besimokantiems baškirų vaikams. Grupėje buvo nemažai Baškirijos Prezidento administracijos ir Ministrų tarybos aparato pareigūnų atžalų. Pirminiais duomenimis, 9 žuvę vaikai buvo jaunesni nei 12 metų. Jauniesiems keliauninkams nesisekė dar prieš pakylant į orą. Iš Ufos į Maskvą traukiniu atvykusi grupė nuvažiavo į Šeremetjevo oro uostą, kur paaiškėjo, kad reisinis lėktuvas į Barseloną skrenda iš Domodedovo. Vaikai į lėktuvą pavėlavo ir liko nakvoti Maskvoje, o kitą dieną užsakomąjį Baškirijos avialinijų lėktuvo Tu-154 skrydį mažiesiems turistams organizavo Ufos kelionių firma "Kreks".
Šveicarijos aviakompanijos "Delta" krovininis boingas iš Bachreino į Briuselį gabeno kelias tonas pašto siuntų. Prieš katastrofą lėktuvas pakilo iš Bergamo (Italija) oro uosto. Tu-154 taip pat trumpam buvo nutūpęs Miunchene.
Tu-154 skrydį šioje maršruto atkarpoje koordinavę Šveicarijos "Skyguide" oro dispečerių kompanijos atstovai tuoj po katastrofos kaltino rusų avialainerio pilotus, kurie, lėktuvams pavojingai artėjant vienam prie kito, esą tik iš trečio ar ketvirto karto sureagavo į nurodymus nusileisti į 213 metrų aukštį. Rusijos pareigūnai kaltinimus kategoriškai neigė ir tvirtino, kad patyrę pilotai vykdė visas iš žemės gautas komandas. Lėktuvo vadas Aleksandras Grosas šių metų sausio mėnesį buvo gilinęs savo anglų kalbos žinias kvalifikacijos kėlimo kursuose, tad atmetama versija, jog rusai nesuprato angliškai ir todėl nevykdė dispečerio komandų. Tu-135 ekipažas puikiai žinojo šį maršrutą ir buvo juo skridęs ne vieną kartą. Abiejuose lėktuvuose buvo įrengtos automatinės įspėjimo apie pernelyg arti skrendančius objektus sistemos, todėl manoma, kad boingo pilotai, negavę dispečerių komandos, netikėtai sumažino aukštį paklusę šių prietaisų parodymams. Pagal dispečerio komandą leistis pradėję Tu-154 pilotai vėl atsidūrė tame pačiame lygmenyje su boingu. Daugiau informacijos apie aviakatastrofos priežastis tikimasi gauti iššifravus lėktuvų juodųjų dėžių įrašus.
Pagal tarptautines oro skrydžių taisykles, lėktuvams pavojingai artėjant vienam prie kito, "kelią užleisti" turi tas, kuris mato kliūtį iš kairė. Šiuo atveju nusileisti tris šimtus metrų žemyn turėjo TU-154 pilotai. Katastrofos metu oro erdvė susidūrimo vietoje nebuvo perkrauta - joje įvairiuose aukščiuose skrido vos penki lėktuvai.
Nors karštosiomis aviakatastrofą bandoma paaiškinti "žmogiškuoju faktoriumi" ir pilotų klaidomis, tačiau jau nustatyta, kad tuo metu kai lėktuvai susidūrė, neveikė už šią erdvės dalį atsakingų Šveicarijos oro dispečerių automatinė sistema, įspėjanti apie gresiantį lėktuvų susidūrimą. "Skyguide" atstovas patvirtino, kad sistema buvo išjungta atliekant techninės profilaktikos darbus. Ji neveikė kelias valandas ir dispečeriai apie tai žinojo. Techninė priežiūra visuomet buvo atliekama naktimis, nes tuomet būna mažiausiai lėktuvų skrydžių.
"Skyguide" atstovas R. Gaberėlė tikino, kad dispečeris sureagavo likus 50 sekundžių iki susidūrimo ir signalinė sistema tikrai jo nebūtų įspėjusi anksčiau. 50 sekundžių nėra daug laiko katastrofai išvengti, tačiau tai neviršijo Tarptautinės aviacijos taisyklių numatytų standartų. Techniškai katastrofos išvengti buvo galima.
Keistą pareiškimą paskelbė antrojo "Boing 757" piloto Brento Kampionio artimieji. Pasak jų, per visus dešimt savo piloto karjeros metų Brentas nuolat kartojo, kad būtų laimingas, jei mirtų danguje. Vankuveryje gimusio piloto noras išsipildė, tačiau drauge nutrūko dar 70 žmonių, tarp kurių buvo 52 vaikai, gyvybės.