1metro pločio ir 1,1 metro ilgio narvas. Šio narvo, nedaug ką didesnio už šuns būdą, durelės užrakintos kabančia spyna. Jo viduje - du vaikai. * Ryžių plantacijos darbininkai, išgirdę nuo kaimo sklindančius riksmus, meta įrankius ir pasileidžia bėgti jo link. Atbėgę sužino, kad kažkokie tipai pagavo du mažamečius vaikus ir jėga bando įmesti į sunkvežimį. Valstietis Chenas Zi Huangas atpažįsta savo sūnėną ir dukterėčią. Įniršis padvigubina jėgas - jam pavyksta pasivyti iš vietos pajudėjusį sunkvežimį. Grobikai palieka aukas ir nuvažiuoja...
Tai atsitiko Kinijos pietuose, neturtingame Haifongo regiono kaimelyje. Bandymas pagrobti vaikus vietinių gyventojų nebestebina. Visi girdėję apie gaujas, ieškančias mažamečių vaikų. Vyriausybės įsakymas riboti gimstamumą sukėlė vyriškosios giminės paveldėtojų trūkumą, taigi šeimos dažnai pasiruošusios pirkti pavogtą berniuką. Jeigu vagims po ranka pasipainioja mergaitės, neatsisako progos pagrobti ir jas ir perparduoti sąvadautojams, mažametes paverčiantiems prostitutėmis didžiuosiuose šalies miestuose. 50 komunistinės diktatūros metų kinų valstiečius pavertė fatalistais. Taip, tačiau tik ne Cheną Zi Huangą. Tą 2002-ųjų pavasario dieną jis sukelia maištą.
Chenas nuo ankstyvos vaikystės buvo priverstas užsidirbti duoną, tad tapo krevečių žveju. Didžiausia jo gyvenimo drama įvyko 1990 metais. Trylikametė dukrelė padėjo traukti tinklus ir paskendo tiesiog jo akyse. Žmona iš skausmo išprotėjo, o po kelių mėnesių pasikorė namuose ant sijos. 2000-aisiais jo brolis su žmona už prekybą narkotikais pakliuvo į kalėjimą. Liko du mažamečiai vaikai, kurių laukė našlaičių namai. Chenas išsirūpino leidimą juos globoti, tačiau turėjo atsisakyti žvejo amato ir parduoti už grašius valtį. Po to jis parsisamdė ryžių plantacijos darbininku Kinijos pietuose ir tapo nuostabiu mažosios Gven Gven ir dvejais metais jaunesnio jos broliuko Kvi Kvi globėju. Visą savo laisvalaikį skirdavo jų auklėjimui, o santaupas - prityrusių gydytojų konsultacijoms. Bet nors ir kaip stengėsi, dėdė susidūrė su rimta problema: ką daryti su vaikais, kai jis išeina dirbti? Leisti į mokyklą negalėjo, nes mokslas mokamas. Samdyti prižiūrėtoją taip pat buvo ne pagal jo kišenę. Iš pradžių vaikus jis palikdavo savo namų kieme ir prašydavo mergaitės, kad ši prižiūrėtų broliuką. Keletą savaičių viskas buvo gerai, tačiau kartą vaikai susirado degtukus ir padegė namą. Laimė, kaimynai laiku pastebėjo ir užgesino beįsiliepsnojančią ugnį. Tada dėdė nutarė palikti savo globotinius tiesiog kaimo gatvėje - taip jų krečiamas "kvailystes" iš karto pastebėtų kitos motinos. Jis džiaugėsi savo sprendimu iki jau minėtos dienos, kai jo globotinių vos nepavogė prekeivos vaikais. Jeigu vaikai būtų buvę pagrobti, jis jų niekada nebūtų suradęs. Kreiptis į vietinę policiją nebuvo prasmės, nes ji ne tik korumpuota, bet dažnai yra ir pagrobėjų bendrininkė! Vargšas Chenas nebežinojo, į kokį šventąjį kreiptis pagalbos. Tada jo galvoje nenoromis gimė mintis, vakariečių akimis galinti pasirodyti monstriška: kadangi vaikučiai nesaugūs, jis nusprendė juos užrakinti narve.
Viena žurnalistė atsitiktinai sužinojo apie narve gyvenančius vaikus. Ji pasibaisėjo ir pasistengė susitikti su jų "kankintoju". Chenas jai viską papasakojo ir parodė į šuns būdą panašų narvą. Kinas pridūrė, kad keliasi 6 valandą ryto, išverda vaikams sriubos, paskui juos uždaro narve davęs kelis biskvitus ir vandens. Grįžęs per pietus mažylius pamaitina. Be to, tada jie pramankština sustingusius sąnarius. Kai turi pinigų, vaikams prie žuvies nuperka daržovių ir ryžių. Tiktai vakare grįžęs iš plantacijos juos paleidžia į laisvę. Chenas Zi Huangas supranta, kad tai nežmoniška, ir pasakodamas net apsiašaroja. Berniukas vis sunkiau susitaiko su gyvenimu narve. Dėdė ten jį įvilioja saldainiais, tačiau vos narvui užsidarius jis pratrūksta raudoti. Žiauru, tačiau ką daryti, kai aplinkui siautėja vaikų vagys? Chenas Zi Huangas nenuleidžia gėdingai akių priešais fotoobjektyvą. Jam būdingas vargšų orumas. Vargšų, kurie nieko iš kitų neprašo. Jis sakosi saugumo sumetimais būsiąs priverstas vaikus laikyti narve tol, kol jų tėvai sugrįš iš kalėjimo. Tikrai, ką jam daugiau daryti?..
