• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakarų spaudos puslapiuose ketvirtadienį (05.15) komentuojami santykiai su Rusija, taip pat naujasis Lenkijos vaidmuo tarptautinėje politikoje. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.

REKLAMA
REKLAMA

Britų dienraščio “Independent” redaktoriai mano, kad Britanija ir Amerika turėtų gerai apsvarstyti savo pastangas susitaikyti su Rusija. Rusija juk prieštaravo planui panaudoti jėgą prieš Huseiną iki pabaigos. Vašingtonas, matyt, manė, kad Rusija, iš dėkingumo Amerikai už finansinę paramą, galiausiai Bušo politiką parems, o Britanijos premjeras Bleiras manė, kad geri asmeniški santykiai su prezidentu Putinu laiduos paramą Londono politikai. Tačiau Rusija, nors neturėdama stiprios kariuomenės, turi stiprų savigarbos jausmą. Ji taip pat nebėra tokia silpna ekonomine prasme - tai vienas sparčiausiai augančių ūkių pasaulyje. Nors ji to neparodė, Maskvą labai supykino Bušo nutarimas panaikinti sutartį dėl priešraketinės ginkluotės. Maskva taip pat mano, kad Vašingtonas neištesėjo tam tikrų finansinių įsipareigojimų ir pažeidė tarptautinės politikos normas puldamas Iraką. Ateityje Rusija, suvokdama, kad ji nebėra pasaulinė galybė, vis labiau pasikliaus Europa, mano dienraščio “Independent” redaktoriai.

REKLAMA

Britų dienraščio “Guardian” puslapiuose Timotis Gartonas Ašas gvildena būsimą Lenkijos vaidmenį Irake. Praktiškai visi lenkai nustebę, kad Varšuvai pavyko taip padidinti savo įtaką pasaulyje. Lenkijai pavesta tvarkyti Irako zoną, kurioje gyvena daugybė šiitų. Didžiausia grėsmė čia - tai kraštutiniai šiitai, bendradarbiaujantys su ginkluotais iraniečiais. Kita problema: nors Lenkija turi patirties kurti laisvąją ekonomiką, ji neturi jokios taikos palaikymo patirties ir kol kas šioje misijoje dalyvauti sutiko tik kelios Rytų ir Vidurio Europos valstybės. Lenkija mėgina prikalbinti ispanus dalyvauti, bet tai sudėtinga - karas Ispanijoje buvo nepopuliarus, tad vyriausybės padėtis tapo kebli. Praėjusią savaitę, lenkai pasiūlė Vokietija dalyvauti - juk NATO sudėtyje jau veikia bendras lenkų, vokiečių ir danų karių korpusas. Vokietija atsakė piktu “nein.” Ašas nujaučia, kad vokiečiai tiesiog nevirškina minties, kad jų kariai tarnautų lenkų karininkams Amerikos pavedimu. Ašas mano, kad Britanija turėtų pasisiūlyti dalyvauti Lenkijos vadovaujamoje misijoje. Bet reikia išvengti politinių spąstų. Amerika Europą mėgina “skaldyti ir valdyti.” Ašas mano, kad lenkai suvokia pavojų ir nenori tapti Vašingtono pudeliu. Britanija, kurios padėtis “tarp Europos ir Amerikos” panaši, gali Lenkijai padėti. Bleiras galėtų pakalbinti kitas Europos šalis prisijungti prie Lenkijos misijos, kad Lenkijos zona taptų “europiečių” zona.

REKLAMA
REKLAMA

Dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Viljamas Safairas straipsnyje “Bušo polonezas” prognozuoja, kad kai prezidentas Bušas kitą mėnesį viešės Sankt Peterburge, jis viešai bus mandagus ir diplomatiškas, nors pats puikiai supranta, jog Rusija nėra Amerikos sąjungininkė. Rusija lieka vienpartine oligarchija, kur opoziciją slopina valstybinė televizija ir kuri remia kruvinas diktatūras, pradedant Balkanuose, baigiant Persijos įlankoje. Bušo viešnagė Lenkijoje bus visai kas kita. Ten Bušas šiltai pasisveikins su prezidentu Kvasnievskiu, kuris parodė didelę drąsą paremdamas karą prieš tironą Huseiną, nors tam prieštaravo kaimynės Vokietija, Prancūzija ir Rusija. Senoji Europa - streikų suluošinta Prancūzija ir bedarbė Vokietija, su galiūnių Belgijos ir Liuksemburgo parama - mėgina suburti koaliciją prieš Amerikos vienvaldystę. Kol kas prie jų prisijungė tik Rusija. “Naujosios Europos” atsiradimą kaip tik ir lėmė vokiečių bei prancūzų pastangos viešpatauti Europoje. Amerika turėtų naująją Europą paremti, o Berlynui, Maskvai ir Paryžiui parodyti, jog trumparegiška politika turi ilgalaikius padarinius, mano Safairas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dienraštis “Wall Street Journal” teiraujasi, ar Belgiją dar galima laikyti Amerikos sąjungininke. Oficialiai taip, tačiau apkaltindama amerikiečių generolą Frenksą karo nusikaltimais, Belgija vėl pakenkė savo santykiams su Jungtinėmis Valstijomis. Belgija neseniai suerzino Ameriką ir daugumą jos sąjungininkių šeimininkaudama posėdyje, kurio tikslas - sukurti alternatyvą Šiaurės Atlanto Santarvei. Belgijos nutarimas apkaltinti Frenksą turės rimtų padarinių santykiams su NATO. Kažin ar Santarvė norės turėti savo būstinę Briuselyje, jeigu ten posėdžiaujantiems generolams taip grasinama. Apskritai kaltinimai generolui Frenksui - nerimti. Koalicija tikrai darė viską, siekdama išvengti civilių aukų, kurių, pasak Huseino vyriausybės pareigūnų, buvo ne daugiau kaip šeši šimtai. Kita vertus, viename Huseino masinių kapų prie Mahaweelo miestelio rasta per tris tūkstančius lavonų, rašo dienraštis “Wall Street Journal”.

REKLAMA

Vokiečių dienraštis “Frankfurter Allgemeine” komentuoja išpuolius Saudo Arabijoje, Čečėnijoje ir Alžyre. Pasak redaktorių, įtarimai, kad bombų išpuoliai Saudo Arabijoje ir Čečėnijoje bei europiečių turistų pagrobimas Alžyre susiję - tai tik įtarimai, kuriems nėra jokių įrodymų. Teroristus sieji tik bendra taktika. Karas su Iraku nustūmė karą su terorizmu į antrą vietą. Bet teroristai nemažiau pavojingi šiandien ir gal net neprarado savo organizuotumo. Todėl nenuostabu, jog Maskvai ir Vašingtonui parūpo vėl tartis dėl kovos su terorizmu. Nepaisant nesutarimų dėl Irako, Putinas aiškiai norėtų atisakyti nesėkmingos, Vašingtonui priešiškos laikysenos. Kova su terorizmu vienija ne tik Ameriką ir Rusiją. Racionali ir ryžtinga kova su terorizmu reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo, pažymi vokiečių dienraštis “Frankfurter Allgemeine”.

REKLAMA

Dienraštis “Los Angeles Times” perspėja Saudo Arabiją, kad “laikas atsibusti.” Reaguodami į pastabas, kad penkiolika iš devyniolikos rugsėjo 11-osios išpuolių rengėjų buvo jų šalies piliečiai, Saudo Arabijos pareigūnai tvirtino, kad jie buvo “iškrypėliai.” Pirmadienio nakties išpuoliai rodo, kad Saudo Arabijos princus puola ne pavieniai pamišėliai, o turtinga ryžtingų ir sumanių teroristų organizacija. Jeigu Saudo Arabija glaudžiau nebendradarbiaus su Amerika kovoje su terorizmu, jai pačiai gresia perversmas. Išpuoliai taip pat rodo, kad, nepaisant Bušo vyriausybės ir Saudo Arabijos vidaus reikalų ministro tvirtinimų, “Al Qaeda” yra gaji. Nerimą kelia tai, kad Amerikos užsienio reikalų ministerija apie tokį puolimą perspėjo prieš kelias savaites, bet išpuolio sustabdyti nepavyko. Amerikos ambasadoriaus teigimu, Saudo Arabijos vyriausybė į jo prašymą sustiprinti saugumą amerikiečių įrenginiuose nereagavo. Nors reikia sveikinti sosto įpėdinio Abdulos pasmerkimą terorizmo islamo vardu, jo vyriausybės parama vahabitams fundamentalistams sukuria terpę, kurioje mečetės aidi antiamerikietiškomis tiradomis. Saudo Arabija turi liautis neigus ryšį tarp paramos musulmonams fundamentalistams ir teroro išpuolių, mano “Los Angeles Times” redaktoriai.

Vokiečių dienraščio “Sueddeutsche” apžvalgininkas Pėteris Miunchas sutinka, kad “Al Qaeda” yra bendras Saudo Arabijos ir Amerikos priešas, kuris turėtų šias dvi šalis suartinti. Bet Amerikos ir Saudo Arabijos tikslai nesuderinami - Bušas nori Artimuosius Rytus demokratizuoti, Saudo Arabija yra nedemokratiška šalis, kurią valdo korumpuota karališkoji šeima. Šalyje nepaisoma žmogaus teisių ir puoselėjama radikali religinė ideologija. Jeigu Bušas siekia regioną demokratizuoti, reiktų reikalauti perversmo Saudo Arabijoje. Bet Bušas kol kas be Saudo Arabijos paramos neapsieina - dėl to ji nebuvo įtraukta į blogio ašį. O jeigu žlugtų Saudo Arabijos vyriausybė, į valdžią greičiausiai ateitų fundamentalistai. Saudo Arabijos vyriausybės didžiausia bėda: neįmanoma patenkinti ir Vašingtono, ir savų piliečių. Bet dabar vyriausybė turės pasirinkti. Galbūt šie išpuoliai paskatins Saudo Arabijos vyriausybę šlietis prie Amerikos, antraip jai gresia išnykimas, rašo “Sueddeutsche” apžvalgininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų