Remigijus RAINYS
Neseniai Šilutės rajono apylinkės prokuratūra perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektorius Marius Dulaitis (31 m.) ir jo devyniolikmetis giminaitis Arūnas Vindžigelskis kaltinami neteisėta nemedžiotinų gyvūnų medžiokle ir viešosios tvarkos drumstimu. Įtariama, kad šie niekdariai vidury dienos iš M. Dulaičiui priklausančio džipo, kurį vairavo A. Vindžigelskis, šių metų liepos 28 dieną Šilutės rajono Ramučių bei aplinkiniuose kaimuose mažo kalibro šautuvu nušovė penkiolika gandrų, o dar vieną Lietuvos nacionaliniu paukščiu paskelbtų gandrų jauniklį sužeidė.
Kaimo gyventojų neišsigando
Ramučių kaime gyvenanti septyniasdešimtmetė Kleopa Sudeikienė tą nelemtą dieną pakelėje ravėjo daržą. Kitoje kelio pusėje, priešais moters trobą esančiame gandralizdyje, gandrai penėjo savo jauniklį, kai apie vienuoliktą valandą iš Šilutės link nulėkusio tamsios spalvos džipo pasigirdo šūvis. Pakėlusi galvą moteris pamatė iš lizdo krentantį gandriuką ir šaukdama: "Ką darai?" puolė paskui tolstantį automobilį, tačiau šio vairuotojas nė neketino stabdyti. Kaip krito pašautas paukštis, matė ir tuo metu Ramučių link dviračiu važiavęs Kleopos kaimynas, kuris net bandė stabdyti visureigį, tačiau jį išgąsdino ir privertė trauktis į šalį grėsmingai gestikuliuojantis ginkluotas, maskuojamąja uniforma apsirengęs šalia vairuotojo sėdėjęs vyriškis. K. Sudeikienė, kuri gerai įsidėmėjo jaunuolio, sėdinčio prie vairo, veidą ir automobilio numerį, paragino kaimyną kviesti policiją. Čia pat ant pakelės žvyro išraitęs džipo valstybinį registracijos numerį vyriškis numynė ieškoti telefono. Vėliau už pilietiškumą ir budrumą padedant demaskuoti gandražudį Kleopai Sudeikienei įteikta 1 000 litų premija, kurią skyrė Seimo leidykla, vadovaujama buvusio šilutiškio Mintauto Daulenskio.
Šaudė skraidyti neišmokusius jauniklius
O tuo metu šūviai poškėjo toliau. Vos už poros kilometrų nuo Ramučių prie pat pakelės gyventojo esančiame gandralizdyje nukauti dar du gandrai - vienas nukrito žemėn, o kitas išskleistais sparnais liko lizde. Tą dieną pavyko surasti aštuonis nušautus gandrus. Po taiklių chuliganų šūvių kulkos gandrams buvo perskrodusios širdį, kaklą, stuburą, galvą. Iš aštuonių Ramučių apylinkėse lizdus susisukusių gandrų porų jauniklius išsaugojo tik dvi, kurių lizdai buvo sukrauti medžiuose prie bažnyčios. Kraupią pramogą pasidarę šilutiškiai jų veikiausiai nepamatė, o gal neišdrįso drumsti šventoriaus ramybės. Vėliau paaiškėjo, kad gandrų jaunikliai šaudyti ir Grabupių, Tarvydų bei Pašyšių kaimuose, kur krito dar septyni ilgasnapiai. Iš viso tą dieną įžūlūs šauliai nukovė 15 Lietuvos nacionaliniais paukščiais paskelbtų sparnuočių. Niekdarius bei jų automobilį matė ir įsidėmėjo nemažai vietinių gyventojų. Keli žmonės bandė stabdyti brakonierius, tačiau šie nė nemanė paklusti. Pasak liudininkų, šilutiškiai šiose apylinkėse neteisėtą medžioklę pradėjo nuo pat septintos valandos ryto. Vyrukus kaltinančius liudijimus pasirašė devyni vietiniai gyventojai.
Vieną gandrą išgelbėjo veterinarijos gydytojas
Grabupiuose gyvenanti moteriškė prie savo namų aptiko nušautą gandrą, ant kurio kojos buvo Kauno zoologijos muziejaus žiedas su jame įspaustu numeriu 3410. Pagal jį pavyko nustatyti, kad tuo metu dar jauniklis gandriukas buvo sužieduotas Usėnų kaimo gyventojo Jono Bartkaus sodyboje 2001 metų liepos 13 dieną. Kitąmet šis paukštis jau būtų perėjęs. Dar vieną sužeistą gandriuką pasiėmė auginti Užlieknių kaimo gyventoja Aida Radvilavičienė. Veterinarijos gydytojas Sigitas Zakšauskas amputavo pusę pašauto paukščio sparno ir išvalė žaizdą. Gyjantis paukštis tarsi atsidėkodamas savo globėjams vaikštinėjo tarp bulvių vagų ir lesė kolorado vabalus. Tačiau dėl šio gandro sužeidimo šilutiškiams kaltinimas vargu ar bus pateiktas, mat kulkos sparne nerasta, o purvais buvęs aptekęs sužeidimas po žaizdos išvalymo leidžia tokį faktą ginčyti.
Įtariamieji sulaikyti bare
Šilutės policijos komisariato budėtojo išsiųstiems dviem patruliams ilgai ieškoti įtariamųjų gandražudyste neteko - tamsiai žalios spalvos liudininkų minimą džipą jie pastebėjo stovintį Grabupių kaime, prie pakelės baro. Bare policijos pareigūnai rado maskuojamąja uniforma vilkėjusį, kaip atrodė, kauštelėjusį automobilio savininką, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės posto inspektorių Marių Dulaitį ir jo bičiulį Arūną Vidžigelskį. Patikrinus automobilį krauju išteptoje bagažinėje aptiktas užtaisytas mažo kalibro graižtvinis šautuvas, o salone mėtėsi iššaudytos gilzės. Pradžioje M. Dulaitis bandė "susitarti" su policininkais, įkalbinėjo juos leisti susirinkti gilzes ir paslėpti šautuvą, tačiau pareigūnai buvo principingi ir muitininko munduro spindesys jų nepaveikė. Tuomet M. Dulaitis ėmė tvirtinti jokių gandrų nešaudęs - tik miške išbandęs savo naują šautuvą. Kai kaimiečiai pamatė prie nušautų paukščių tuo pat visureigiu atvežtus įtariamuosius gandrašaudžius, negalėjo atsistebėti jų įžūlumu. Ypač pasižymėjo muitininkas, kuris ne tik neatgailavo dėl savo poelgio, bet ir šaukė ant liudijusiųjų prieš jį ir jo bendrininką. M. Dulaitis grasino ir jam nemalonius klausimus uždavinėjusius žurnalistus užtampyti po teismus už jo garbės ir orumo įžeidimą bei padarytą moralinę žalą.
Vengė eiti į darbą
Kitą dieną M. Dulaitis neatėjo į darbą ir pamainos viršininkui apie tai nepranešė. Marius jam į namus paskambinusiam pamainos viršininko pareigas einančiam Vytautui Jurjonui pranešė, kad susižalojo koją ir turi nedarbingumo lapelį. Dėl, pasak jį gydančių medikų, sunkiai gyjančio perpjauto kulno nedarbingumo lapelis M. Dulaičiui buvo pratęstas tris kartus, dėl to pirmą kartą jis neatvyko į jam ir bendrininkui administracinių teisių pažeidimo protokolą surašiusią Šilutės aplinkos agentūrą, kur Mariui galėjo būti paskirta nuo 1 000 iki 2 000 litų bauda (dar jis su bendrininku privalėtų sumokėti maždaug po 495 litus už kiekvieną nušautą paukštį). Arūnui Vindžigelskiui bauda būtų buvusi kiek mažesnė - nuo 800 iki 1 500 litų. Be to, muitininkui grėsė draudimas medžioti 5 metus arba šautuvo konfiskacija. Delsimas stoti aplinkosaugininkų akivaizdon tik pablogino įtariamųjų padėtį, nes kai pagaliau šlubčiodamas sužalota koja M. Dulaitis atvyko išklausyti nutarties, aplinkosaugininkai pranešė, jog iškelta administracinė byla už Gamtos apsaugos įstatymų pažeidimą nutraukiama. Taip atsitiko todėl, kad Šilutės policija iškėlė baudžiamąją bylą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už padarytą didelę žalą, kuri šiuo atveju vertinama 7 425 litais, ir už ypač įžūlius viešosios tvarkos pažeidimus, kurie pasireiškė šaudymu gyvenvietės teritorijoje. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir jaunasis muitininko bendrininkas. Beje, muitininko vardu M. Dulaitis puikavosi neilgai. Nors vyriškis buvo padavęs pareiškimą pasitraukti iš inspektoriaus pareigų savo noru, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė jo nepriėmė. Pasibaigus nedarbingumo lapeliui sugrįžęs į darbą M. Dulaitis buvo atleistas už pareigūno vardo diskreditavimą.
Gresia laisvės atėmimas
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos įvairios ekspertizės. Vienos ekspertizės išvadose teigiama, kad gandrai šaudyti būtent iš mažo kalibro graižtvinio šautuvo, koks surastas M. Dulaičio automobilio bagažinėje. Tyrimą prižiūrinčio prokuroro Ginto Pikčiūno teigimu, netrūksta ir kitų įrodymų, nors M. Dulaitis savo kaltę visokeriopai neigia ir mėgino nušalinti tyrimą vykdžiusią Šilutės policijos komisariato tardytoją J. Lukošaitienę dėl neva padarytų įstatymo pažeidimų. Prokuroras buvusio muitininko pretenzijas atmetė, o Šilutės teismas rugsėjo 24 dieną leido jį suimti vienam mėnesiui, nes buvo galimybė, jog įtariamasis M. Dulaitis gali trukdyti tyrimui. Spalio 22 dieną Šilutės apylinkės teismo teisėjas šį terminą pratęsė. Teismas turėtų įvykti artimiausiu metu. Už neteisėtą nemedžiojamų gyvūnų medžioklę ir viešosios tvarkos pažeidimą Mariui Dulaičiui gresia viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Drauge su M. Dulaičiu bus teisiamas ir jam bendrininkavęs devyniolikmetis. Tai bus ne pirmoji tokį didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusi paukštžudystės byla. Už grotų pateko ir prieš 16 metų Klaipėdos jūrų muziejuje ir akvariume pingvinus galabijęs klaipėdiškis. Ir bausmė pagal to meto įstatymus buvo gerokai griežtesnė.
Dviejų butelių vyrams buvo per daug
1987 metų rugsėjo 15-osios vakarą Klaipėdos jūrų muziejuje ir akvariume budėjusį sargą Gintautą S., tuo metu turėjusį tik 22 metus, aplankė jo bendraamžis Saulius B., tada niekur nedirbęs, tačiau, kaip rašė to meto spauda, "specialų vidurinį išsilavinimą turintis anksčiau niekada neteistas karo prievolininkas". Apie 20 valandą pasirodžiusio bičiulio kišenėse kliuksėjo net du puslitriniai butelaičiai degtinės. Vieną jų Gintautas kitą dieną ketino neštis į svečius, o antrąjį vyrai nusprendė ištuštinti vietoje. Šventės pretekstas buvo ne per seniausia bičiulių išvyka į Maskvą. Ten jaunuoliai sėkmingai realizavo tėvų įduotą namudinę produkciją ir todėl tokios sėkmės neaplaistyti būtų buvę paprasčiausiai nepadoru.
Ieškojo tualeto - surado pingvinus
Gėrynės užtruko iki vidurnakčio. Tuomet padauginęs alkoholio sargas užmigo, o jo sugėrovas sumanė susirasti tualetą. Nors pastarasis "kabinetėlis" buvo visai netoli sargo "apartamentų", Saulius jo kažkodėl nepastebėjo ir nusvirduliavo į muziejaus akvariumą. Vėliau vyriškis teisinosi, jog išeidamas iš akvariumo nerado atrakintų durų, todėl vaikštinėdamas po patalpą dėl girtumo griuvinėjo ir daug kartų užgriuvo ant ten buvusių pingvinų. Tokie ir teisme kartojami pasiteisinimai atrodė naivūs, nes ekspertizės akte aiškiai buvo parašyta, kad pingvinai nužudyti - jiems nusuktos galvos. Viso to įtariamasis tikino nepamenąs, tačiau sąmonei prablaivėjus išsigando pasekmių ir puolė nešioti pingvinus bei mėtyti juos į muziejaus sienas supantį apsauginį kanalą.
Nelemtas atsitiktinumas?
Tiriant nusikaltimo aplinkybes paaiškėjo, kad Saulius B. į techninį akvariumo koridorių pateko pro duris, kurias tik dešimt minučių neužrakintas buvo palikęs tą naktį budėjęs elektrikas- mechanikas (vėliau už tai muziejaus vadovybės nubaustas administracine tvarka), apie vidurnaktį ėjęs tikrinti elektros įrengimų. Per tą laiką girtas Saulius atsidūrė pingvinariume. Gal pergėrusį niekdarį išgąsdino veikiausiai dar labiau išsigandusių pingvinų klyksmas, kuris nepratusiai ausiai skamba gana savotiškai, tačiau kojomis ir rankomis įnirtingai darbavęsis Saulius savo veiksmų logiškai paaiškinti vėliau neįstengė. Jūros muziejaus ir akvariumo darbuotojai kitą rytą rado penkis nužudytus pingvinus: tris - iš pingvinariumo, o du - iš karantino patalpos. Du nebegyvi paukščiai rasti įmesti į kanalą, du - rūsio patalpose, vienas - ruonių baseine.
Ekspozicija pastebimai nuskurdo
Nustatyta, kad nužudyti penki pingvinai: karališkasis, adeli, antarktinis ir du papua. Pastarieji dėl skleidžiamų į asilo bliovimą panašių garsų kartais dar vadinami asiliniais. Nepažįstamų žmonių galėjo nevengti tik nuo mažens čia augęs karališkasis pingvinas, šiame pingvinariume gyvenęs jau aštuntus metus, o kitus niekdarys turėjo gerokai pasivaikyti. Beje, karališkasis pingvinas buvo pats brangiausias iš savo gentainių ir vienintelis šios rūšies muziejaus eksponatas, todėl jo netektis ypač skaudi. Karališkųjų pingvinų Jūrų muziejaus akvariumui nepavyko įsigyti iki šiol. Ne mažiau muziejininkus nuliūdino ir antarktinio pingvino žūtis, nes ši patelė jau buvo susiporavusi ir tikėtasi susilaukti palikuonių. Be žuvusių paukščių, kanale ir pingvinariume buvo aptikti dar du sužaloti pingvinai, kuriems buvo pakraujavusios akys, sutinę kaklai, po kaklo oda aptiktos kraujosruvos. Eidami šie į mažučius žmogelius panašūs paukščiai griuvinėjo, nenulaikė galvų. Jų gydymas užtruko net kelis mėnesius. Muziejui padaryta žala buvo įvertinta tuo metu didžiule 8 200 rublių suma, kuri buvo apskaičiuota įvertinant ne tik jų kainą pagal užsieninius katalogus, bet ir pingvinų maitinimo, pingvinariumo apšvietimo bei šildymo išlaidas. Manoma, kad vertinimą atlikę specialistai buvo tikrai labai supykę ant pingvinžudžio, todėl nustatydami padarytą žalą nepraleido nė vienos smulkmenos. Tačiau šiais laikais pingvinai kainuoja žymiai brangiau ir per pastarąjį dešimtmetį pingvinų ekspozicija nesėkmingai bandyta papildyti tik vieną kartą, tačiau nupirkti gyvūnai buvo užsikrėtę ir žuvo. Pingvinariumo banda, akvariumo darbuotojų tvirtinimu, ne tik nuseno, bet ir išsigimė dėl artimos partnerių giminystės, todėl tikėtis sulaukti ekspozicijos atsinaujinimo sunku.
Smerkė visa Lietuva
Jūrų muziejaus ir akvariumo darbuotojai bei apie pingvinų žudynes tuomet rašę laikraščiai susilaukė daugybės paukščių žudiką smerkiančių laiškų. Kai kurie respondentai savo pasipiktinimą reiškė net eilėmis, kurias iki šiol saugo muziejaus fondų vyriausioji saugotoja Rūta Mažeikienė. Negailestingas buvo ir tuometinis Klaipėdos miesto liaudies teismas. Teismo pirmininkas Juozas Siurbys, dalyvaujant liaudies tarėjams Vytautui Babrauskui ir Jonui Butavičiui, pripažino, kad teisiamieji kalti ir Sauliui B. skyrė penkerius metus laisvės atėmimo sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, priteisiant iš jo Jūrų muziejui ir akvariumui padarytą 8 200 rublių materialinę žalą, o iš darbo jau atleistam muziejaus sargui Gintautui S. skyrė dvejus metus priverstinių darbų vidaus reikalų organų numatytose liaudies ūkio statybose
