Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Antradienio naktį Elektrėnų ir Semeliškių priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų ugniagesiai skubėjo į netoli Daugirdiškių esantį, Semeliškių seniūnijai priklausantį nuošalų Užkryžių kaimą, kuriame buvo pastebėtas liepsnojantis Juozo Ustilos (37 m.) gyvenamasis namas. Nors keturi ugniagesių ekipažai į nelaimės vietą atvyko labai greitai, nedidelė medinė trobelė jau buvo visa apimta liepsnos, vidaus perdanga įgriuvusi, stogas irgi sukritęs... Aplink sukiojęsi keli jaunuoliai (jie, vėlų metą bevaikštinėdami paežerėje, kaip tik ir pastebėjo užsiliepsnojusią trobelę ir skubiai iškvietė ugniagesius) ugniagesiams užsiminė dar planavę pro liepsnas ir dūmus brautis į namo vidų, paieškoti, ar viduje nėra žmonių, tam reikalui net išdaužė kelis langus, tačiau netrukus persigalvojo. Pabūgo, mat ugnis plito labai greitai...
Tik baigiant gesinti gaisrą, gal apie pirmą nakties, tragedijos vietoje pasirodė čia gyvenusi Rima Vinikaitė (31 m.). Moteris neteko žado, kai paaiškėjo, jog gaisro liepsnose žuvo motinos iš vakaro be priežiūros palikti visi keturi vaikučiai - aštuonmetė Jurgita, šešerių metukų Ritutė, ketverių Vilija ir trejų Jonukas. Šoko ištikta moteris prisipažino su sugyventiniu Juozu Ustila svečiavusis netoliese... Dar kiek pasmaksojusi prie degėsiais virtusio gyvenamojo namo ir praradusi paskutines viltis, kad bent vienam vaikui pavyko išsigelbėti, Rima pradingo kaip į vandenį... Neaišku, kur prapuolė ir didžiulį sukrėtimą patyręs josios sugyventinis. Arklio ir vežimo, kuriuo pora aplėkdavo visus draugus ir pažįstamus, sodyboje taip pat nėra...
Dar prieš nelaimę, iš vakaro, Rima Vinikaitė buvo pastebėta Trakų mieste. Ko ji ten važiavo, nėra tiksliai žinoma, tačiau tąryt Rima buvo nuėjusi į Daugirdiškių pradinę mokyklą ir skambino į banką, teiravosi, ar į jos sąskaitą pervesti pinigai už vaikus. Manoma, kad gavusi teigiamą atsakymą moteris nedelsdama išvyko į Trakus, o už gautus pinigus (kurių turėjo būti per 600 litų), be kita ko, nusipirko ir svaigalų... Pavakarę kaimynai pastebėjo Rimą ir jos sugyventinį vežimu nudardančius laukais tolyn nuo namų. Niekas tuo nesistebėjo, mat, anot aplinkinių, gan dažnai pasitaikydavo, kai porelė mažus vaikus palikdavo vienus. Tiksliau - aštuonmetės Jurgitos priežiūrai ir auklėjimui... Anot mačiusiųjų, Jurgita mažesniuosius sesytes ir broliuką "ganydavo" kaip "aveles" - visur, kur eidavo - tik kartu, tik stipriai susikibę rankytėmis...
Pasak pradinukų mokytojos Irutės Rulevičienės, pirmąją klasę šiemet turėjusi užbaigti Jurgita dviem sesytėms ir broliukui išties buvo kaip mamytė. Ji esą kiek galėdama padėdavo ir klasės draugams. Visada linksma, puikiai nusiteikusi mergytė nė karto neužsiminė, kad namuose yra kokių nors problemų, kad tėvelis ar mamytė išgėrinėja. Gal vaikas baiminosi bendraklasių reakcijos, pajuokos? Mat kaip vėliau išgirdome iš Jurgitos močiutės, Jovariškėse gyvenančios Jadvygos Vinikienės, anūkėlė Jurgitėlė, močiutei girdint, motinai (Rimai Vinikaitei) yra pasakiusi: "Mamyte, jei tu taip geri - ir aš gersiu..." Vaikas esą ne kartą buvo prašęs mamos nustoti girtauti, tačiau ši likdavo kurčia bet kokiems prašymams... Kaip ir savo motinos priekaištams...
Kita vertus, kaip svarstė mokytoja Irutė Rulevičienė, Rima Vinikaitė tikrai dar nebuvo "pati blogiausia mama". Jos šeima nebuvo įtraukta ir į probleminių šeimų sąrašus. Rimai esą tikrai ne "vienodai rodė" šeima, vaikai. Ji, kaip ir jos sugyventinis, girdi, savo mažuosius mylėjo, jais rūpinosi. Kadangi Jurgitai iki mokyklos - keli kilometrai laukais, tai motina, tai tėvas ją kone kiekvieną dieną arkliu kinkytu vežimu pavėžėdavo iki mokyklos, o popiet atidardėdavo parsivežti. Jei Jurgita retkarčiais sunegaluodavo, susirgdavo, į mokyklą dukters neišleidusi motina visada parašydavo pateisinimo raštelį, mokytoją informuodavo. Tėvų susirinkime iš mokytojos išgirdusi, kad Jurgitai prastai sekasi skaityti, Rima Vinikaitė esą iškart susigriebė vaiką pamokyti ir bemat rezultatai pagerėjo...
Kai visai neseniai klasė susiruošė į Trakus, į cirką, Rima ir Juozas irgi vyko kartu, o drauge vežėsi ne tik Jurgitą, bet ir kitus tris vaikučius. Mokytojos matė, kaip laimingi tėveliai toje šventėje savo atžaloms negailėjo nei ledų, nei žaislų, nei loterijos bilietėlių... Visai neseniai Jurgita į mokyklą atėjo su dailia pavasarine kepuraite. "Mamytė nunėrė," - didžiuodamasi pasigyrė mokytojai.
O kokių suvenyrų kūrybinga, į meną linkusi Rima esą pridarė prieš Velykas! Visą mokyklą išpuošė! Ant stalo mokytojų kambaryje guli Rimos nerta servetėlė, ant sienų kabo jos karpiniai, paveikslai, kampe - didžiulis medis su megztais įvairiaspalviais kiaušiniais... O kai prieš Naujuosius metus mokykloje buvo karnavalas, į šį renginį irgi atėjo visa Rimos šeimynėlė. Jos mažyliai, anot mačiusiųjų, buvo išpuošti bene pačiomis įspūdingiausiomis, originaliausiomis kaukėmis. Puikiai suprasdama, kad niekas už dyką dovanėlių nedalina, Rima savo mažiesiems nupirko po dovaną ir slapčia įkišo į Kalėdų Senelio krepšį...
- Tai ar galima tokią motiną peikti, vadinti niekam tikusia, neprižiūrėjusia savo vaikų? - garsiai abejojo mokytoja Irutė Rulevičienė.
Be abejo, anot pedagogės, jei iš tiesų pasitvirtins įtarimai, kad kažką švęsti išsiruošusių tėvų maži vaikai buvo palikti vieni ir dar, kaip aplink kalbama, užrakinti, jokio pateisinimo nesulauks nei motina, nei tėvas...
Užkryžių kaimo žmonės su pasibaisėjimu svarstė, kaip po tokios tragedijos Rima ir Juozas gyvens toliau, kaip jausis, kuo užsiims.
Jovariškėse surasta Rimos motina Jadvyga Vinikienė raudodama prasitarė, kad jos dukra visą gyvenimą buvo labai nelaiminga. Gerokai vyresnis Juozas, girdi, Rimutę dažnai ir aprėkdavęs, ir prilupdavęs, o iš begalinio pavydo sekiojęs kiekvieną jos žingsnį, visur tampydavęs su savimi kaip kokį daiktą.
- Jis gėrė - ir dukra turėjo gert, - atvirai kalbėjo Jadvyga Vinikienė.
Tiesa, kiti tvirtino priešingai.
Semeliškių seniūnijos darbuotojos sakė, jog Rima Vinikaitė Užkryžiuose, sugyventinio sodyboje - vos keleri metai. Čia nei ji, nei jos vaikai nėra registruoti. Pašnekovės užsiminė girdėjusios gandų apie Rimos ir jos sugyventinio polinkį į alkoholį, tačiau seniūnijoje, girdi, pakankamai yra ir registruotų tėvų, keliančių daug problemų, tad ši šeimynėlė kol kas nebuvo pakliuvusi į socialinių darbuotojų akiratį.
Į Elektrėnų savivaldybę Rima su motina atsikraustė prieš daugiau nei 15 metų iš Vilniaus. Kelerius metus gyveno viename kaime, pas gimines, kelerius metus būstą nuomojo. Galiausiai įsikūrė Jovariškėse.
Keturių mažylių gyvybes nusinešusio gaisro priežastis aiškinasi Elektrėnų priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnas Giedrius Sakalinskas. Kol negautos tikslios išvados, jis kategoriškai atsisakė skelbti spėjamas tragedijos priežastis ar detaliau aiškinti nelaimės aplinkybes. Mūsų turima informacija, gaisras galėjo įsiplieksti dėl netvarkingos krosnies, gedimo elektros įrangoje ar neatsargaus elgesio su ugnimi. Pastaroji versija, beje, mažiausiai tikėtina, mat trobelė užsiliepsnojo vėlų metą, vidurnaktį. Tik po ekspertizės paaiškės, ar mažyliai užduso nuo dūmų, miegodami, ar dar nebuvo sumigę ir sudegė gyvi...
