Irena ZUBRICKIENĖ
- Nors Marius izoliuotas ir gydomas psichiatrijos ligoninėje, ramiai gyventi negalime, nes tame teismo nuosprendyje nenurodyta, kiek laiko vaikinas bus uždarytas. Bet kurią dieną, gydytojams nustačius, kad jis jau susveikęs, Marius gali pasirodyti namuose. Kaip jis elgsis, niekas dabar neišburs. Baiminamės ateities, nes manome, kad jis - seksualinis iškrypėlis visam gyvenimui: taip darė su juo, taip daro ir jis... - nerimu dalijosi viename Vilkaviškio rajono kaime gyvenantys žmonės, kalbėdami apie savo kaimyną Marių (20 m.), Kauno apygardos teismo nutartimi neseniai pasiųstą gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis už tai, kad vaikinas padaręs lytinį nusikaltimą.
Mažametę jaukinosi kaip žmoną
Mariaus nusikalstamas elgesys mažametės kaimynės Simonos (vardas pakeistas) atžvilgiu kaime tapo vieša paslaptimi pernykštį balandį, kai žmonės pradėjo šnabždėtis, jog tuomet 19-metis vaikinas kaimynų aštuonmetę dukterį Simoną "jaukinasi kaip žmoną". Keistenybę aptarinėję gyventojai stebėjosi, kodėl Simonos tėvai "nieko nedaro, nesikreipia į policiją". Galiausiai tai už juos padarė Simonos mokytojai. Jie nuogąstavo, kodėl būtent Marius, visiškai svetimas žmogus, bene kasdien po pamokų ateina į mokyklą išsivesti pradinukės Simonos.
Simona yra vyriausia trijų vaikų šeimoje. Tėvai verčiasi sunkiai, neretai išgeria. Savo gyvenimo būdo sutuoktiniai nepakeitė net po tragiško įvykio, dėl kurio Simonos mamai teko net už grotų pasėdėti. Kol mama kalėjo, du šeimos mažyliai gyveno su tėvu, o jam rūpestingai padėdavo ir keli kaimynai. Vienas iš jų - Marius. Moteriškei grįžus iš "zonos", sutuoktiniai susilaukė dar vieno vaikelio - visas dėmesys buvo skiriamas jam, o ne gerokai paaugusiems pirmagimiams.
Mokytojų užkrutinta Simonos motina prisipažino ir pati įtarusi Marių "elgusis nepadoriai" - net užklupusi jį savo namuose tokioje pozoje, kuri išduoda pedofilo elgesį mergaitės atžvilgiu.
Marius atsidūrė teisėsaugininkų rankose. Šie nustatė, kad vaikinas apnuogintą mergaitę lytėjo ir glamonėjo mažiausiai šešis kartus, "jaukindamasis" ją visus metus. Pedofilas veikdavo Simonos tėvų ūkiniame pastate, sandėlyje, pievoje, automobilyje, net mergaitės namuose.
Vėliau buvo nustatyta, kad Marius - psichikos ligonis. Tai lėmė, kad jis išvengė "zonos".
Praeityje - žeminančios patyčios
Mariaus tėvas pasakojo, kad sūnus stipriai pasikeitė nuo pilnametystės - tapo pastebimai nervingas, vis agresyvesnis. Namiškiai tokias jaunuolio permainas labiausiai sieja su dabar jau penkerių metų senumo įvykiais, kai paauglys buvo tapęs penkeriais metais vyresnio kaimo gyventojo Ramūno (dabar 25 m.) seksualinių patyčių auka.
Lemtingąjį vakarą 15-metis Marius mynė dviratį kaimo keliu. Pakeliui jį staiga susistabdė iš matymo pažįstamas Ramūnas. Aplinkui buvo daugiau jaunimo. Matyt, norėdamas, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys, neblaivus Ramūnas pradėjo tyčiotis iš Mariaus. Grasindamas sumušti, atėmė paauglio kišenėje buvusį "Coca cola" butelį su pilstuku, kurį berniukas paprašytas vežė vienam pažįstamam, ir Mariaus segėtą laikrodį. Pamatęs, kad atsirado žiūrovų, Ramūnas "užkaito": tebegrasindamas, kad gali tekti seksualiai patenkinti visus susirinkusiuosius, liepė paaugliui rinktis - atkišti kaktą daugybei stiprių sprigtų ar oraliniu būdu patenkinti patį Ramūną. Išsigandęs Marius pasirinko sprigtus, tačiau iškrypėlis norėjo kito varianto. Mariui priešinantis, Ramūnas sugriebė jį už galvos ir privertė patenkinti. Kad šis jo "žygdarbis" atrodytų dar "didvyriškesnis", dviem likusiems žiūrovams, kurie tik juokėsi, patarė pasišviesti žiebtuvėliu. Kiti išsilakstę vaikinai netrukus pasakė sutiktiems augesniems kaimiečiams, kad "prie mokyklos vyksta geri kadrai", ir šie Ramūno iškrypėliškas scenas nutraukė. Tuo metu, kai atskubėjo minėti išvaduotojai, Marius, Ramūnui liepus, iš baimės šoko, kraipėsi, darė įvairius nurodytus judesius, bučiavo medį...
Pažemintas Marius savo tėvams apie vakaro košmarą nieko nepasakojo. Jausdamas didelę gėdą ir baimindamasis bendramokslių pajuokos, jis kelias dienas visai nesirodė mokykloje. Kadangi kalbos apie matytas "scenas" netilo, žinia greitai pasiekė prokuratūrą.
Teisme Marius laikėsi gana tvirtai. Ekspertai tuokart nustatė, kad Marius yra psichiškai sveikas. Jo nuosekliais parodymais niekas neabejojo.
Iškrypėlio "etiketę" pelnęs Ramūnas buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų. Vėliau bausmė jam buvo sumažinta. Tai sužinojęs Marius, jo namiškių teigimu, iškart pradėjo nerimauti: kas bus, kai niekdarys sugrįš į namus?
Po įvykio tapo "kitoks"
- Tas nerimas vaikiną turbūt ir pavertė "kitokiu", ligoniu, - svarstė vietos mokyklos pedagogai, tuokart itin prisidėję, kad būtų nubaustas jo skriaudėjas. - Iš pradžių jis, baimindamasis ir gėdindamasis, vengė bendraamžių ir vyresnių žmonių draugijos, o vėliau "rado save" bendraudamas su dukart jaunesne Simona. Mergaitė nieko nežinojo apie Mariaus patirtus išgyvenimus, turbūt su ja jis jausdavosi ne tik saugus, bet ir padėties šeimininkas. Subrendusio jaunuolio kasdienybėje atsirado ir sekso poreikis. Kas dabar gali pasakyti, ar veiksmais Simonos atžvilgiu Marius tik tenkino savo lytinę aistrą, ar liejo kerštą, gimusį po Ramūno patyčių?
Kaip skelbiama įvairiuose analitiniuose specialistų darbuose, teisėsaugininkų ir psichologų veiklos patirtis leidžia teigti, jog "užburto rato" nerašytomis taisyklėmis gyvena ne vienas žmogus: esą jeigu mane mušė, tai ir aš mušiu, jei mane prievartavo, tai ir aš prievartausiu.
Ar iš tokio rato pavyks ištrūkti Mariaus tvirkintai Simonai?..
Nesveiką potraukį bandė slopinti
Tai, kad vaikystėje patirti žeminantys išgyvenimai tapo gyvenimo tragedija, pasakojo ir viename Suvalkijos mieste gyvenantis Juozas (50 m.). Jau šešeri metai, kai vyras užvėręs "zonos" vartus, kur trejus metus kalėjo kaip dviejų mažamečių berniukų tvirkintojas. Grįžusį iš įkalinimo vietos Juozą nuolat tikrindavo pareigūnai: vos tik policijoje atsirasdavo pareiškimas apie tvirkintą vaiką, būdavo prisimenamas Juozas. Vyras gali tik pasidžiaugti, kad per tuos šešerius metus pareigūnai nė karto negalėjo jo apkaltinti vėl kišus nagus prie mažamečių.
Plačiai išgarsėjęs skandalas Juozą, tuomet vienos bendrovės direktorių ir šeimos vyrą bei tėvą, susmukdė prieš dešimt metų. Vieną vasaros vakarą jis buvo užkluptas nuošaliai stovinčiame automobilyje, kai su 12 metų berniuku vartė pornografijos žurnalus ir kitais veiksmais tvirkino vaiką. Iki tol niekada jokių reikalų su teisėsaugininkais neturėjęs vyras viską pripažino dėl 12-mečio ir dar papasakojo, kad tą patį kelis kartus yra daręs ir su 14-mečiu berniuku. Abu paaugliai buvo socialiai remtinų šeimų vaikai, gatvėse ieškodavę uždarbio. Juozą jie susirado patys - pasisiūlė nuplauti jo automobilį. Po to šių berniukų ir itin maloniai bendravusio vyriškio draugystė tęsėsi. Vaikai norėdavo pasivėžinti Juozo mašinoje, sulaukdavo dosnaus "dėdės" saldėsių ir dėmesio, o už sekso "žaidimus" gaudavo po 5 ar 7 litus. Beje, Juozas buvo įsitikinęs, kad berniukams "sekso srityje" jis buvo jau ne pirmas "klientas".
- Žinojau, kad negerai darau su vaikais, graužiau save, pasižadėdavau daugiau "nežaisti", bet, nors ir kaip save slopindavau, vos tik pamatęs juos, palūždavau, - atviravo Juozas. - Intymūs potyriai su žmona man atrodė kur kas menkesni. Nusikaltau, nes jau nepajėgiau kovoti su savimi - po penkiolikos metų normalaus ir ramaus gyvenimo kelerius pastaruosius metus buvau nuolat, kone kasdien, kankinamas keistų minčių, erotinių fantazijų, vaikystės prisiminimų.
Vaikystėje - iškrypėlių aukos dalia
Juozas pasakojo užaugęs tik su mama ir seseria, o tėvas šeimą praradęs "per gerklę". Motina sūnų labai mylėjo, labai prižiūrėjo - esą auklėjo švelniai kaip mergaitę. Ji stengėsi apsaugoti Juozuką nuo gatvės vaikų įtakos, tad dažnai drausdavo draugystes, o viską taupydama, neleisdavo sūnui karstytis tvoromis ir pastogėmis, kad šis nesuplėšytų drabužių. Anot Juozo, motina po skyrybų turėjo ne vieną gerbėją, tačiau nė prie vieno taip ir nepalinko, nes netikėjo, kad svetimas vyras gali gražiai elgtis su jos vaikais. Ji nuolat kartodavo, kad dėl savo atžalų paaukojusi savo asmeninę laimę.
Juozas sakė anksti pajutęs, kad jam labai trūksta tėvo globos; pavydas apimdavęs, kai matydavo, kad kaimynų berniukai gali pasitarti su savo tėčiais meistraudami, turėdami įvairių klausimų. Tad ir Juozą visada traukdavę prie vyrų. Netoli namų buvo karinis dalinys - uniformuotieji nevengdavo vaikų dėmesio. Anot Juozo, kareiviai ir buvo pirmieji jo gyvenime, "paaiškinę seksualines paslaptis". Iš pradžių tas intymus bendravimas su kareiviais Juozukui nepatiko, bet vėliau sudomino, "sukeldavo tam tikrą pasitenkinimą".
Būdamas 12-kos, Juozukas dėl reumato net ketverius metus gyveno tuo metu Trakų rajone buvusioje sanatorijoje. Čia jis su bendraamžiais kalbėdavosi apie seksą, vieni kitus mokydavo, kaip pačiam lytiškai pasitenkinti - palatos gyventojams tai nebuvo tabu. Netrukus Juozuku pradėjo "kitaip" domėtis sanatorijos katilinėje dirbęs suaugęs vyras. Jis elgėsi lyg savotiškas globėjas, kol pavertė berniuką įrankiu jo lytinei aistrai tenkinti (tvirkino). Juozas neslėpė: iš pradžių "tie žaidimai" jam patiko, o vėliau "tik pabodo". Kam nors skųstis, kad esąs išnaudojamas, paauglys nė negalvojo, nes žinojo, kad "taip vyksta ne vienam".
Iš sanatorijos į namus sugrįžęs Juozas buvo jau 16-metis. Jį esą pradėjo traukti prie merginų, kurių dėmesio netrūko. Tik suartėdamas Juozas visada prisimindavo ... vyrų glamones. Vaikinas, būdamas išsilavinęs, tyrinėdavo save, kas jis esąs, ir sąmoningai nukreipdavo save moterų link. Šitaip Juozas, atlikęs karinę tarnybą, sukūrė šeimą, kurią ir šiandien vadina ramybės ir šilumos oaze. Sutuoktinių ramus gyvenimas truko apie 15 metų, kol galiausiai, anot Juozo, vaikystės potyriai vėl pradėjo jį kamuoti, veikti, gundyti. Tada ir nutiko tai, kas virto jau minėtu skandalu, kainavusiu Juozui trejus metus nelaisvės ir gėdingą vardą. Grįžęs iš "zonos" Juozas tegalėjo pasidžiaugti, kad jo neatstūmė žmona ir vaikai.
Lietuvoje - nesunkus nusikaltimas
Juozui tie treji metai buvo tarsi pragaras, vertęs kentėti ir fiziškai, ir dvasiškai. Tai didžiausia bausmė, kokią numato mūsų šalyje galiojantis Baudžiamasis kodeksas už mažamečio asmens tvirkinimą. (Didesnės bausmės - tik žagintojams ir seksualiniams prievartautojams.) Teisėsaugininkai teigia, kad tai pakankama bausmė, tvirkintoją, dar nepraradusį gebėjimo mąstyti, priverčianti įvertinti savo poelgius ir jų atsikratyti.
Vaikų teisėmis besirūpinantys specialistai ir su lytiškai pažemintais vaikais bendraujantys psichologai bei psichiatrai linkę tvirtinti, kad tvirkintojui paskirta teismo bausmė dažnai būna per menka, lyginant ją su išgyvenimais, kuriuos priversta kęsti to tvirkintojo auka. Žinomas vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad po tokių įvykių vaiko vidinis pasaulis būna sudaužytas - pažyra aštriomis šukėmis. Jo laiku "nesulipdžius", tvirkinto vaiko laukia bendravimo problemos, žemas savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas, depresija, alkoholizmas, prostitucija, narkomanija, agresija prieš save ir kitus, o bene liūdniausia - gali būti "įgaunamas" būsimo tvirkintojo "statusas" (kaip vaikas pats vaikystėje buvo "išmokytas", taip ir su kitais vaikais elgsis).
L. Slušnys tvirtina, kad suaugusieji, seksualiai išnaudojantys vaikus, dažnai būna liguistai nuo to priklausomi (!) ir, kaip dauguma narkomanų, išmoksta puikiai manipuliuoti vaiko prisirišimu, gėda ar kaltės jausmu. Norėdami tai nutraukti, jie turi sau prisipažinti, kad yra "tokie" (kaip darė jau minėtas Juozas). Kaip alkoholizmą įmanoma pradėti gydyti tik tada, kai pacientas nuoširdžiai ištaria žodžius "Aš - alkoholikas", taip ir vaikų tvirkintojui tik prisipažinus atsiranda galimybė pasikeisti, įsitikinę specialistai.
Psichologė Jolanta Trinkūnienė irgi teigia, kad jau seniai įrodyta, jog prievarta gimdo prievartą. Daugelis taip elgiasi norėdami, bet nemokėdami išlieti savo pykčio, nevilties ar bejėgiškumo. Kartais esą taip elgiamasi su nemylimu vaiku, siekiant pakeisti jo elgesį. Taip realizuojami tik egoistiniai iškrypę suaugusiojo poreikiai. Tvirkinti vaikai, anot specialistų, kiek vėliau dažniausiai pradeda jaustis esantys menkaverčiai, jų vertybių sistema būna iškreipta, o užaugę neretai ir patys ima naudoti prievartą kaip bendravimo būdą.
Kai kur užsienyje - mirties bausmė
Neseniai pasaulio spaudoje buvo išplatintas pranešimas, kad Oklahoma tapo viena iš kelių JAV valstijų, kuriose už vaikų tvirkinimą įteisinta mirties bausmė. Tiesa, taip griežtai bus baudžiami tik tie tvirkintojai, kurie taip nusikalto pakartotinai.
Oklahomos valstijos gubernatorius pasirašė įstatymo projektą, leidžiantį už pakartotinį vaikų (iki 14 metų) tvirkinimą skirti mirties bausmę, nors kai kurie kritikai tvirtina, jog tai prieštarauja konstitucijai.
JAV Aukščiausiasis Teismas 1977 metais nusprendė, kad mirties bausmę galima taikyti tik žmogžudystės atvejais, tačiau Oklahomos įstatymo projekto autorius teigia, jog atėjo laikas tokį sprendimą keisti. "Grobuonys, daugybę kartų apkaltinti vaikų tvirkinimu, įrodė tol medžiosiantys Oklahomos vaikus, kol niekas jų nesustabdys, - rašoma valstijos senatoriaus Džėjaus Gamo pareiškime. - Nusikaltimas, kai vaikas tvirkinamas, nuvilnija per visą vaiko gyvenimą, atima iš jo nekaltybę ir saugumo jausmą".
Oklahoma - jau penktoji valstija, kurioje leidžiama skirti mirties bausmę už lytinius nusikaltimus prieš vaikus. Panašūs įstatymai galioja ir Luizianos, Floridos bei Montanos valstijose. Luizianoje už pakartotinį vaiko tvirkinimą mirties bausmė jau skirta vienam nusikaltėliui, tačiau jo bylos dar nebaigė svarstyti apeliacinis teismas.
Jeigu toks įstatymas galiotų ir Lietuvoje, mirties bausmė jau būtų įvykdyta nemenkam būriui tvirkintojų, nepasimokiusių iš savo klaidų ir analogiškai nusikaltusių antrąjį kartą. Specialistai mano, kad pedofilai savo nusikalstamais poelgiais galbūt tikisi vaikams sužadinti iškreiptą lytinį potraukį ir pagausinti iškrypėlių gretas.
