"Vasarą turėtų įvykti mano vestuvės, - rašo Sigita L. iš Vilniaus rajono - Aš turiu moderniai įrengtą dviejų kambarių butą, na, o būsimasis vyras šiuo metu bando įkurti individualią įmonę. Nors mes gerai sutariame, tačiau prieš įregistruojant santuoką norėčiau sužinoti, kaip įstatymai įteisina turtinius sutuoktinių santykius? Sakykime, jeigu ateityje mums tektų skirtis, ar mano butas būtų dalijamas perpus? P. S. Vedybų sutarties sudaryti nesiruošiame".
Lietuvos civiliniame kodekse yra nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas pagal įstatymą ir pagal sutartis. Jeigu laiško autorė su būsimu vyru nesudarys vedybų sutarties, jų turtui bus taikomas įstatymais nustatytas turto teisinis režimas, kuris reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė - t. y. sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas tokį statusą turės tol, kol jis nebus padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigs kitokiu būdu (pavyzdžiui, sutuoktinio mirtimi).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Tai pajamos, gautos iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto bei iš sutuoktinių bendros veiklos, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gautos pajamos - jeigu verslu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (pavyzdžiui, žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kt.)
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas arba jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai; intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Taigi konkrečiu atveju galima teigti, jog laiško autorės butas bus pripažintas asmenine jos nuosavybe, nes šį turtą moteris įsigijo iki santuokos sudarymo. Šis turtas nebus dalijamas, jeigu nuo santuokos sudarymo iki jos nutraukimo butas nebus kapitaliai remontuotas ar pertvarkytas. Svarbu žinoti, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe esantis turtas gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu yra nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis arba darbu (pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir t. t.). Bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą sutuoktiniai valdo, juo naudojasi arba disponuoja bendru sutarimu, o asmenine nuosavybe esantį turtą sutuoktinis naudoja, jį valdo ir juo disponuoja savo nuožiūra. Tačiau jeigu sutuoktinis savo asmenine nuosavybe esantį turtą tvarko taip aplaidžiai, neprotingai arba nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams, jis gali būti prarastas arba iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą reikalaudamas skirti sutuoktinio turtui administratorių.
Sutuoktiniai gali dovanoti vienas kitam turtą pagal teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutarčių sudarymą. Tačiau santuokos nutraukimo atveju, kai dėl santuokos nutraukimo kaltas sutuoktinis, esant kito sutuoktinio reikalavimui privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus sutuoktuvių žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie abu gali reikalauti grąžinti vienas kitam padovanotus nekilnojamuosius daiktus, tačiau tam reikalingos tam tikros sąlygos - nuo dovanojimo sutarties turi būti praėję ne daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamasis turtas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Jeigu vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas, numatytas Civiliniame kodekse, ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru sutuoktinių turtu. Toks draudimas gali būti nustatomas ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui.
Kadangi laiško autorė nurodo, jog ji nesiruošia sudaryti vedybų sutarties, apie tai nekalbėsime, tačiau primename, jog sutuoktinių turtiniai santykiai gali būti nustatyti ir būtent vedybine sutartimi.
