Žilvinas VIZGIRDA
Kaip niekada anksti šiemet į Europą atėjo žiema. Nors dar tik spalio vidurys, bet prisnigo Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Šalta ir Lietuvoje, tad norint pailginti šiltąjį sezoną reikia vykti į Afriką. Aišku, trokštantys didesnės egzotikos ir turintys storesnes pinigines gali pasirinkti Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką, tačiau ir turint apie porą tūkstančių ar dar mažiau galima labai neblogai pailsėti, pasimaudyti Viduržemio ar Raudonojoje jūroje, pasikaitinti saulėje. Trys keturios valandos skrydžio iš Vilniaus ir be jokių persėdimų ir klaidžiojimų Frankfurto ar Amsterdamo oro uostuose jūs atsidursite Tunise ar Egipte. Patogiau nebūna. Tik prieš skrendant reikia nusiteikti bet kokiam rezultatui, nes kiekviena kelionė į arabų šalis - tai nuotykis, kurio rezultatas nenuspėjamas. Gali būti, kas jūs grįšite džiaugsmingos nuotaikos, įdegęs ir prisiplaukiojęs jūroje, nusipirkęs kaljaną ir arabiškos muzikos diskų. Ne išimtis ir visai priešingas variantas - atostogos buvo katorga, vietoj egzotikos jūs matėte purvą ir šiukšles ir dar jus kiekviename žingsnyje apgaudinėjo klastingas arabas. Taip atsitinka tada, kai netinkamai pasirenkate poilsiavimo vietą, pagailite pinigų ir už mažą kainą gavote blogą servisą. Ir dar - nemokate džiaugtis gyvenimu.
Ruošdamasis į bet kurią arabišką šalį - Egiptą, Maroką, Tunisą, Jungtinius Arabų Emyratus - pagalvokite, ko norite. Egzotikos, kurios nepamatysi niekur kitur pasaulyje, ar tokio poilsio, kaip kokioj nors Ispanijoj ar Kroatijoj, tik pigiau. Kai kurie galvoja, kad Tunise už 1 000 litų gaus tiek paslaugų, kiek Europos šalyse gautų už 2 000. Tokiems patarimas būtų toks - geriau tais metais nevažiuoti, pataupyti pinigus ir leisti juos kitais metais Maljorkoje. Poilsis arabų šalyse iš principo skiriasi nuo poilsio Europoje. Visai kitas serviso lygis - jūs čia karalius, nes turite pinigų. Kai kuriems vietiniams tai, ką jūs laikote savo piniginėje, yra astronominė suma. Todėl kur beeitumėte, ką bedarytumėte, visada esate dėmesio centre. Moterys ypač. Jauną ir vyresnę visi vyrai akimis pasiruošę praryti bet kurią akimirką. Jums čia žadės aukso kalnus, kad tik galėtų paimti už rankos, prisiliesti. Beje, jei Tailandas visame pasaulyje garsus kaip rojus vyrams, tai Tunisas dažnai minimas kaip rojus moterims. Čia atskrenda pagyvenusios vokietės, prancūzės, italės, kad pasimėgautų karštam arabo glėby.
Kur dabar saugu?
Tunise buvome spalio pradžioje. Kaip tik tomis dienomis buvo susprogdintas Hiltono viešbutis Egipte. Nors tai buvo ne taip toli, bet jokio nerimo nejutom. Pasižiūrėjom per žinias reportažą. Pabėdojome, kad nesaugu darosi keliauti, ir tiek. Rytą apie tai dar pakalbėjome su prie baseino sutiktais latviais. Daugelis apie tai net ir nesužinojo, nes atvažiavę ilsėtis žmonės nesiklauso radijo, nežiūri televizoriaus, neskaito laikraščių. Kam per atostogas apkrauti smegenis? Geriau klausytis arabiškos muzikos ir medituoti paskendus kaljano dūmuose. Ir tam pačiam Tunise nesi apsaugotas nuo sprogimų. Prieš dvejus metus saloje teroristai prie sinagogos susprogdino sprogmenų prikimštą automobilį. Teroristinio akto metu žuvo 22 žmonės, tarp kurių ir 14 turistų iš Vokietijos. Dabar, kai pasaulis toks neramus, nuo teroro nesi apsaugotas niekur. Tiek keliaudamas, tiek ir sėdėdamas namuose. Tai ar dėl to verta užsibarikaduoti savo narve? Jokiu būdu. Šiuo metu į Tunisą neverta keliauti dėl kitko. Šioje šalyje, kaip, beje, ir Egipte, Saudo Arabijoje ir kitose arabų šalyse, prasidėjo musulmonų pasninko mėnuo ramadanas. Kaire jis prasidėjo praėjusio trečiadienio vakarą, nuo penktadienio pasninkauja jordaniečiai, kuveitiečiai, palestiniečiai. Tunise, Libijoje pasninkas prasidėjo ketvirtadienį.
Pasijusti vargšo kailyje
Kadangi dabar ir mūsuose atsiranda vis daugiau besidominčiųjų islamu, be to, tenka važiuoti į islamiškas šalis, apie ramadaną parašysim truputį plačiau. Ramadanas yra devintas mėnuo pagal islamo mėnulio kalendorių. Jo metu musulmonai 30 dienų nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo privalo susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, lytinių santykių. Pasninkas neprivalomas ligoniams, keliaujantiems, nėščioms ir kūdikį maitinančioms moterims. Tačiau įvairios apklausos patvirtina, kad daugelis musulmonų religinei pareigai skiria pirmenybę ir net sergantieji vaistus stengiasi vartoti naktimis. Kadangi pranašui Mahometui per ramadaną buvo apreikštas Koranas, tai daugelis tikinčiųjų šį mėnesį ilgas valandas praleidžia mečetėse. Ramadano griežtumas skirtingose valstybėse nevienodas. Saudo Arabijoje už pasninko nesilaikymą musulmonai baudžiami įstatymo ir gali pakliūti net į kalėjimą. Kai kuriose šalyse pasninko režimas galioja net ir ne musulmonams - viešai negalima nei valgyti, nei gerti, nei rūkyti. Kuveite už tai bet kurios šalies pilietis gali būti nubaustas bauda ir ištremtas iš šalies. Sirijoje, Egipte, Tunise pasninkas nėra valstybinis, tad turistai kavinėse, restoranuose yra maitinami.
Musulmoniškoji metų skaičiavimo metodika skiriasi nuo krikščioniškosios. Pagal musulmonų kalendorių šie metai yra 1425-ieji. Jų kalendorius paremtas mėnulio fazėmis, todėl mėnesiai trumpesni, todėl ir ramadanas, nors ir prasideda devintą metų mėnesį, skiriasi nuo mūsų mėnesių. Ramadanas tęsiasi tol, kol pasibaigus mėnesiui bus pastebėta nauja mėnulio fazė. Jei būtų debesuota ir niekas nepastebėtų mėnulio, tai pasninkas tęstųsi dar vieną parą. Musulmonų teisininkai nepripažįsta teleskopų ir kitų prietaisų, mėnulis turi būti matomas plika akimi. Tokio ilgo ir varginančio pasninkavimo tikslas - leisti tikinčiajam suvokti savo menkumą, būti dėkingam Dievui už suteiktas malones, pajusti vargšų dalią. Pasibaigus ramadanui musulmonai moka turto mokestį bendruomenės poreikiams, remia vargšus.
Laimingi ir pailsėję
Iš Vilniaus į Tunisą išskridom pusiaudienį. Tai labai patogu - išsimiegi, o nuskridus iš karto paruošti viešbučio kambariai. Skrydis atgal irgi panašus - iki 12 valandos apleidi kambarį, valanda, kol atsiskaitai, o čia jau laukia "Novaturo" partnerių autobusas, kad nuvežtų į Monastyro oro uostą. Lėktuve keleiviai tas tris su trupučiu valandos leidžia įvairiai: kas skaito, kas snaudžia, o kas imasi taurelės. Panašiai buvo ir mūsų skrydžio metu. Priekyje sėdėjusi šeima tik pakilus į kreiserinį aukštį atkimšo viskio butelį. Pirmą butelį duktė ir tėvai išgėrė tylėdami. Geriant antrąjį lėktuvo priekyje sėdėjusieji sužinojo, kad švenčiamas dukros gimtadienis. Gėrė jau ne trise, o visas lėktuvo priekis. Tik antrame krėsle sėdėjęs "pan poliak" vengė taurelės. Užtat neatsisakė latvių kompanija. Žodžiu, šeimą iš lėktuvo teko vos ne nešte išnešti - gerai, kad lėktuve baigėsi alkoholio atsargos. Atrodė, kad šventusiesiems gali baigtis liūdnai - girtuokliai islamiškame Tunise gali ir už grotų pakliūti. Tačiau ir muitininkai, ir pasieniečiai į išgėrusius svečius žiūrėjo atlaidžiai. Muitininkas, turbūt užjausdamas vos ant kojų bepastovinčius turistus, netgi be eilės pravedė pro sieną. Beje, skrendant atgal minėta šeimynėlė ir pulkas latvių dar tebešventė tikriausiai tą pačią gimimo dieną. Lėktuve vėl liejosi viskis ir degtinė, skambėjo dainos. Iš pradžių latviškos, po to bendros rusiškos ir galų gale varžytuvės: kas garsiau - latviai ar lietuviai. Varžytuvės tęsėsi ir Vilniaus oro uoste, kol pagaliau latviai buvo sugaudyti, susodinti į autobusą ir pajudėjo Rygos link. Latvių kompanija buvo irgi labai įdomi: moteris ir keturi jos vyrai. Moteris taip aistringai bučiavosi ir darbavosi liežuviu, kad daugelis nusprendė, jog vyrai vežėsi vieną meilužę. O ir kas čia nuostabaus - jei vienas musulmonas gyvena su keturiomis žmonomis, tai kodėl negali būti atvirkščiai?
Be turto liksi senberniu
Šiaip Tunisas - viena iš pažangiausių musulmoniškų šalių. Miestuose vyrai gyvena tik su viena žmona, nes kelias nelengva ir išlaikyti. Nelengva ir apsivesti - kalymas (mūsiškai išpirka) už nuotaką čia privalomas. Gera žmona vertinama maždaug tiek, kiek kainuoja kilogramas aukso. Už mūsų dukrą vienoje parduotuvėje pristojęs tunisietis siūlė 150 kupranugarių. Ir gyrėsi, kad turi namą ne tik Tunise, bet ir Paryžiuje. Beje, namas ar butas jaunikiui čia irgi būtinas - pagal papročius jis turi turėti kur atsivesti savo jauną žmoną. Vėliau ar žmona dirbs tik namuose, ar turės ir tarnybą, priklauso tik nuo jos. Vyras moters dirbti niekada nevers. Kurortiniuose miestuose ištekėjusios moterys kartais dirba aptarnavimo sferoje, bet provincija gyvena pagal savus įstatymus. Todėl tunisiečiai vyrai ne šiaip sau tik iš pasileidimo žiūri į užsienietes - kartais jiems užsienietės - vienintelis būdas susirasti žmoną. Jei esi neturtingas ir neturi iš ko sumokėti išpirką, belieka ieškoti užsienietės ir bandyti jai susukti galvą. O gal pavyks?
