Kad karjeros laiptai nebūtų labai statūs...
Pravieniškių pirmosios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos Vidaus tyrimo tarnybos skyriui prieš pusmetį ėmė vadovauti jaunas pareigūnas Vladimiras Jevtušenka. Prieš tai jis dirbo kaimyninėje bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
- Prašau plačiau paaiškinti, kokios pareigos tenka Vidaus tyrimo tarnybos pareigūnams?
- Mūsų akiratyje - nuteistieji. Nuolat stebime jų elgesį, tarpusavio santykius, aiškinamės, kaip vykdomos vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tyrimo tarnybai tenka spręsti įvairias problemas. Pavyzdžiui, ateina nuteistasis ir skundžiasi, jog negali ilgiau gyventi "zonoje", yra skriaudžiamas, iš jo tyčiojamasi ir t. t. Dažniausiai tokie asmenys nurodo, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios jie yra terorizuojami - ankstesnė tarnyba armijoje. Išklausę skundus neskubame daryti išvadų, išsiaiškiname, ar taip yra iš tikrųjų. Jeigu paaiškėja, jog problema iš tiesų rimta, ieškome galimybių tokį asmenį izoliuoti, t. y. perkelti į kitą būrį. Vidaus tyrimo tarnybos darbo tikslas - stengtis, kad tarp nuteistųjų iškilusios įvairiausios problemos neperaugtų į nusikaltimus.
- Ar dažnai tenka skubėti į darbą išeiginėmis dienomis arba naktį?
- Taip atsitinka nedažnai, tačiau susiklosčius tam tikrai situacijai tenka viską mesti ir vykti į koloniją. Neseniai įvyko štai toks incidentas. Buvo sekmadienio vakaras, vienas kalinys susilaužė koją. Nors iš tiesų įvyko nelaimingas atsitikimas, niekas prieš tą žmogų smurto nevartojo, reikėjo aiškintis visas aplinkybes, atlikti tyrimą, apklausti kitus nuteistuosius, žodžiu, įrodyti, kad nebuvo padarytas nusikaltimas. Daugiau problemų susikaupia gyvenamojoje zonoje, nes nieko neveikiantys nuteistieji linkę visko prisigalvoti, turi žymiai daugiau laiko nei jų dirbantys kolegos. Kitoje, vadinamojoje darbo zonoje, visai kitokia padėtis, nes dirbantiems žmonėms apie kokius nors incidentus galvoti nėra laiko.
- Ar namiškiai jaučia, kokiomis darbo nuotaikomis gyvena šeimos galva? Jiems tikriausiai smagu, kad kylate karjeros laiptais?
- Stengiuosi problemų, kurios iškilo darbe, į namus nenešti. Kodėl šeimos nariai turi nervintis ir jaudintis, jei man kas nors nutiko darbo vietoje. Visuomet, išėjęs iš kolonijos, anapus vartų palieku viską, kas sieja mane su šia įstaiga. Žinoma, ne visada galima taip lengvai užsimiršti, tačiau šioje sistemoje dirbu 17 metų, tad prie visko esu pripratęs. Sakote, kylu karjeros laiptais... Būtų gerai, kad tie laiptai nebūtų labai statūs... Juk jei šiandien gerai, dar nežinia, kas gali atsitikti rytoj. Įkalinimo įstaigoje kiekviena diena nenuspėjama. Savaime suprantama, stengiamės susipažinti su kiekvienu nuteistuoju, su jo charakterio savybėmis, kad būtų aišku, ko iš kiekvieno galima tikėtis bet kuriuo momentu...
- Dėkoju už išsakytas mintis.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
