Mažamečių tvirkintojai - psichikos ligoniai?
Su Kauno psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatre Vaida Požėraite kalbasi korespondentas Remigijus Rainys.
- Mažamečių tvirkintojai pagal mūsų šalies Baudžiamąjį kodeksą baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų. Ar, jūsų nuomone, šie žmonės yra iškrypėliai, kurių vieta - už grotų, ar vis dėlto ligoniai?
- Pagal psichikos ligų klasifikaciją, tvirkinimas priskiriamas ligoms. Tvirkintojai paprastai jaučia malonumą glostinėdami vaikų lytinius organus. Paprastai tai nesusiformavusios asmenybės, nesugebančios normaliai santykiauti su bendraamžiais partneriais ir linkusios nusikalsti. Neatsitiktinai dauguma tvirkintojų būna jau pabuvę įkalinimo vietose už įvykdytus kitokio pobūdžio nusikaltimus. Medicininėje literatūroje minimi du tvirkintojų bei žagintojų tipai: tikrieji ir netikrieji pedofilai. Tikriesiems priskiriami tie, kurie jaučia malonumą glostinėdami tiek berniukus, tiek mergaites. Paprastai tvirkinti linkę vyrai, nors kartais tuo serga ir moterys. Nesutariančiose ar asocialiose šeimose pasitaiko, jog savo vaikus tvirkina tėvai.
- Taigi psichologinė pagalba reikalinga ne tik tvirkintojų aukoms, bet ir jiems patiems?
- Tokia pagalba jiems būtina, tačiau man neteko girdėti, kad mūsuose ji būtų teikiama. Užsienyje tvirkintojams taikoma priverstinė dinaminė arba elgesio pakraipos psichoterapija, taip pat hormoninė kastracija. Hormoninės kastracijos atveju psichikos liga sergantiems mažamečių tvirkintojams skiriami vyriški hormonai, kurie mažina potenciją ir slopina lytinį potraukį. Tai efektingas metodas. Jis plačiai taikomas išsivysčiusių pasaulio šalių teismo medicinos praktikoje.
- Pasitaiko atvejų, kad vaikai savo tėvus ar artimuosius seksualiniu priekabiavimu apkaltina nepagrįstai...
- Tai jau vaikų psichiatrijos specialistų kompetencija, tačiau žinau, kad vaikų kerštas būna ypač žiaurus. Net gerai nesuprasdami, ką reiškia sąvoka "tvirkinti", vaikai dažnai linkę fantazuoti ir apkaltinti artimuosius nebūtais dalykais. Vėliau jiems būna gėda prisipažinti melavus ir jie atkakliai laikosi savo parodymų, juos papildydami kieme iš vyresniųjų nugirstais ar per televiziją rodomuose filmuose matytais epizodais. Apklausinėjant mažamečius būtinas ypatingas taktas ir puikus vaiko psichologijos išmanymas. Su tokiu pacientu būtina bendrauti ne vieną dieną ir įgyti jo visišką pasitikėjimą. Kaip jau minėjau, tokių atvejų beveik visiškai nepasitaiko harmoningose šeimose.
